Po Naujųjų išduodamuose pasuose piliečio prašymu gali būti įrašoma tautybė. Panevėžyje to pageidaujančiųjų dar nebuvo, tačiau neabejojama, kad dalis apskrities žmonių vėliau norės, kad pase būtų ir įrašas apie tautybę.
Galimybė nurodyti tautybę
„Yra kategorija žmonių, kuriems tai svarbu“, – pažymi Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė.
Sostinėje jau sulaukta tokio prašymo pirmąją šių metų darbo dieną. Lietuvos pilietė panoro, kad būtų nurodyta jos tautybė – ukrainietė.
B. Pliavgienė juokauja, kad to, kas uždrausta, visada norisi. Pavyzdžiui, anksčiau, kai prireikus keisti pasą reikėjo imti ir asmens tapatybės kortelę, ne vienas piktinosi, kad jiems tereikia paso. Dabar, kai gali rinktis, vis tiek maždaug pusė renkasi abu dokumentus.
Viršininkės manymu, kad pase būtų įrašyta tautybė, norės ne tik kitų tautybių asmenys ar gimusieji mišriose šeimose, bet ir lietuviai.
Bus ir tam tikrų sąlygų. Visų pirma, pasas turės būti naujai išduodamas – dabar turimuose niekas tautybės negalės įrašyti. Be to, reikės žmogaus prašymo.
B. Pliavgienė sako, kad tautybė piliečio prašymu pase bus įrašyta tik tuomet, jei ji nurodyta Gyventojų registre. Jei ten duomenų nėra, teks keliauti į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius, kad sutvarkytų.
Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Fausta Buzūnienė sako, kad paprastai tautybė įrašoma, kai tėvai registruoja naujagimį. Jei tėvų tautybės skiriasi, kartais nieko nenurodoma – esą kai vaikas užaugs, pats nuspręs, kurią tautybę pasirinkti.
Pigesni dokumentai
Įvedus eurą, į juos konvertuota ir rinkliava už asmens dokumentus. Gyventojams tiek pasas, tiek asmens tapatybės kortelė eurais kainuoja šiek tiek pigiau nei litais, nes apvalinta gyventojų naudai. Dabar bendra tvarka išduodamas pasas kainuoja 43 eurus (nebe 150 litų, o 148,47 lito), o kortelė – 8,6 euro (nebe 30 litų, o 29,69 lito).
Pasak B. Pliavgienės, jei kas nors ateitų už dokumentus sumokėjęs litais, būtų klausiama, ar sutinka dėl nedidelės permokos. Jei nesutiktų, reikėtų susimokėti iš naujo. Sumokėtieji pinigai niekur nedingtų – ankstesnę nepanaudotą rinkliavą susigrąžintų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Pasak B. Pliavgienės, Panevėžyje dėl to neturėtų kilti didelių bėdų, nes kone 90 procentų interesantų už dokumentus atsiskaito vietoje – grynaisiais arba banko kortele. Beje, nuo vakar, jei atsiskaitoma grynaisiais, skyriuje atsiskaityti galima tik eurais.
B. Pliavgienės teigimu, šiemet apgulties Migracijos skyriuje nebeturėtų būti. Ar laukdami euro, ar šiaip dėl kažkokių priežasčių, tačiau visos šalies gyventojai spalį–gruodį neskubėjo tvarkytis dokumentų. Tad rodikliai buvo patys mažiausi per pastaruosius penkerius metus. Ar bus šioks toks šuolis, sunku prognozuoti, tačiau bumo nesitikima. Praėjusiais metais asmens dokumentų išduota tik šiek tiek daugiau nei 2012 metais, prieš 2013-ųjų bumą, kai masiškai keisti dokumentai.
B. Pliavgienė neatmetė galimybės, kad antroje metų pusėje gali padaugėti norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės korteles – jei elektroninei bankininkystei reikės elektroninio pašto ar kodų generatoriaus.
Faktai
2014 metais apskrityje išduota beveik 25 tūkst. asmens tapatybės kortelių ir maždaug 14 tūkst. pasų.
2013 metais išduota apie 28 tūkst. pasų ir apie 40 tūkst. asmens tapatybės kortelių.
Daiva SAVICKIENĖ
