Dažniau nei žemę Lietuvoje užsieniečiai įsigyja namus. Tačiau pirkėjams jokių apribojimų nenumatoma.
Būstas nėra toks pat nekilnojamasis turtas, kaip žemė. Pastarosios pasiūla ribota, o gyvenamųjų namų prireikus galima pastatyti daugiau. Tačiau žinant, kaip dalis gyventojų nepageidauja užsieniečių kaimynystės, būtų galima sukelti nemenką paniką, juolab kad būstu labiausiai domisi atvykėliai iš tos šalies, kurios labiausiai bijoma, – iš Rusijos.
Kita vertus, palyginti maža būsto paklausa tarp užsieniečių parodo, kad net ir nesant jokių ribojimų niekas nepuola Lietuvoje pirkti turto.
Remiantis nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ veiklos statistika, užsieniečiai per pastaruosius kelerius metus įsigijo maždaug 3–4 proc. Lietuvoje parduotų butų bei namų. Didžioji dalis asmenų buvo iš Rytų Europos valstybių (Rusijos, Baltarusijos) bei Skandinavijos šalių (Švedijos, Norvegijos). Dar mažiau užsieniečių pirko žemės.
Bendrovės „DNB būstas“, daugiausia dirbančios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, duomenimis, užsieniečių pirkėjų dalis svyruoja apie 5 proc. Nors kai kuriuos rusus baugina propaganda ir jie pradeda abejoti, ar Baltijos šalyse – saugu, jau turintys būstą Lietuvoje niekur nebėga. Turto pardavėjų užsieniečių yra mažiau nei pirkėjų.
Palyginti maža būsto paklausa tarp užsieniečių parodo, kad net ir nesant jokių ribojimų niekas nepuola Lietuvoje pirkti turto.
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos teigimu, per pastaruosius trejus metus pirkėjų iš užsienio profilis iš esmės nesikeitė. Pokyčių buvo per krizę, o iki jos didesnę užsieniečių pirkėjų dalį sudarė britai, airiai ir vokiečiai. Dabar ši sumenko. Tam pritaria ir „DNB būsto“ vadovas Audrius Gudanavičius. Atvykėliai iš Vakarų labiau domisi nuoma, o pirkėjų – vienetai.
Dažniausiai užsieniečių akys krypsta į Vilniaus nekilnojamojo turto rinką, jie užsuka ir į kurortus: Neringą, Palangą ir Druskininkus.
„Daugiausia dėmesio skiriama ekonominės klasės turtui, kurio vertė svyruoja nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. litų“, – teigė A. Šapoka.
Dalis užsieniečių nespjauna ir į prestižinį segmentą, kuriame kainos svyruoja nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. litų ar net viršija šią ribą. Turtas perkamas įvairiems poreikiams: ilsėtis, gyventi ar tiesiog kaip investicija, kai nusipirktas būstas nuomojamas. Nors gali atrodyti, kad pirkėjai iš Rytų – itin turtingi, juolab kad dažniausiai įsigyja būstą be paskolos, pinigais atvykėliai nesitaško.
„Užsieniečiai, ypač rusai, baltarusiai, labai gerai išanalizavę nekilnojamojo turto kainų kreives ir jų judėjimo kryptis. Be to, yra aktyvūs pirkimo procese, tad kai kuriais atvejais jie rinkos žiniomis nustelbia net vietos gyventojus“, – pasakojo A. Šapoka.
Pasak „DNB būsto“ vadovo A. Gudanavičiaus, rusai labiau domisi Druskininkais, baltarusiai – Vilniumi. Atskira grupė – pirkėjai iš Rytų, kuriems rūpi gauti Šengeno vizą. Tokie ieško paties pigiausio turto, nes vertė nesvarbi siekiant gauti vizą.
Turtingesni rusai, norintys apsigyventi ES, mieliau dairosi į Latviją. Už 142 tūkst. eurų Rygoje ar Jūrmaloje arba 71 tūkst. eurų kitose vietovėse būstą įsigiję atvykėliai gali gauti penkerius metus galiojantį leidimą gyventi Latvijoje. Daugiausia pirkėjų, kurie siekia įsikurti šioje šalyje, yra iš Rusijos, Uzbekistano ir Kinijos. Jie prisideda ir prie bendro rinkos aktyvumo Latvijoje.
