Nesiseka bendrauti
Darbo netekties stresą išgyvenantis panevėžietis įstaigon, kuri turėtų suteikti vilties, eiti bijo. Tokią tiesą Panevėžio Darbo biržos direktoriaus pavaduotojai Virginijai Nakienei dėstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovės. Jos susirūpino bedarbiais jau tapusiais ar nedarbo grėsmę pajutusiais nariais.
Pasak profesinių sąjungų atstovių, susidūrę su darbo biržos aptarnaujančiais specialistais, bedarbiai vėl į ją sugrįžta nenoriai, nebesitikėdami nei paramos, nei palaikymo.
„Net nesvajok“, – perpasakoja iš Darbo biržos specialistės išgirstus žodžius viena iš susitikimo dalyvių. Tokio atsako sulaukė bedarbis, kai pasiteiravo apie galimybę dalyvauti įstaigos organizuojamuose kursuose.
Besilankantiesiems šioje institucijoje dažnai kyla klausimų ne tik dėl klientus aptarnaujančio personalo etikos, bet ir dėl atrankos į kursus, mokymus bei viešuosius darbus kriterijų.
Profesinių sąjungų konfederacijos atstovės tikina, kad nuėjus į Darbo biržą dėl visiems vienodai priklausančių paslaugų tenka kovoti, bet ne kiekvienas turi tiek drąsos.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja sutiko, kad aptarnavimo kokybė – silpnoji biržos vieta, tačiau ir bedarbiai ne visada pasižymi supratingumu. Neblogų darbų netekę žmonės įsižeidžia, kai jiems pasiūloma vieta, kur jie uždirbtų tik minimumą.
Tačiau tokia Darbo biržos realybė: dauguma siūlomų darbų prastai apmokami, o pasirinkimas itin mažas. Vienuolikai tūkstančių aštuoniems šimtams miesto ir rajono bedarbių siūloma mažiau nei pusšimtis darbų.
Atleidžiami grupėmis
Pasak V.Nakienės, Panevėžiui visiškai nebetinka anksčiau buvęs pramonės miesto įvaizdis. Aukštaitijos sostinė jau tapo paslaugų miestu.
Šiais metais daugiausia žmonių biržoje registravosi, kai neteko darbo pramonės, paslaugų, statybų sektoriuose.
Statybų srityje pagyvėjimo ženklų nėra: Darbo biržos informacinėje bazėje atsiranda vos vienas kitas pasiūlymas plataus profilio statybininkams.
Ekonominiai sunkumai pakeitė ir kitas vyravusias tendencijas. Darbo biržoje visada daugiau būdavo pakartotinai besiregistruojančių bedarbių, o dabar padaugėjo pirmąkart praradusiųjų darbą.
75 proc. dabartinių Darbo biržos klientų sudaro žmonės, ryšį su darbo rinka praradę per pastaruosius dvejus metus. Taip pat padaugėjo nedirbančio jaunimo ir vyresnių žmonių. Šioms bedarbių grupėms į rinką įsilieti sunkiausia.
Jaunimui koją kiša patirties trūkumas, darbdaviai abejoja ir per penkiasdešimtmečio slenkstį perkopusiųjų darbingumu.
Dar viena darbo rinkos grupė – nekvalifikuoti darbuotojai, o profesijos neturi kas ketvirtas Darbo biržoje registruotas žmogus. Tokiems itin sunku integruotis, o laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems žmonėms nedaugėja.
Daug žmonių netenka darbo „Panevėžio gelžbetonyje“ ir bendrovėje „Durapart“, o vidutinio dydžio mieste veikiančios įmonės atleidžia maždaug po dvylika darbuotojų.
Parama lieka
nepanaudota
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovės klausė V.Nakienės, ar Panevėžio, pagal nedarbo rodiklius lenkiančio kitus šalies miestus, nereikėtų pripažinti probleminiu ir taip sulaukti didesnio valdžios dėmesio ir paramos.
Tačiau Darbo biržos atstovė kaip vienintelę galimą paramą įvardijo Vyriausybės steigiamas viešųjų darbų vietas. Bankrutavus „Ekranui“ ir „Linui“ buvo sukurta penkiasdešimt viešųjų darbų vietų šių įmonių darbuotojams – tiems, kurių padėtis buvo sunkiausia.
Atleistiems žmonėms galėtų padėti Europos globalizacijos fondo lėšos. Šis devyniolika milijardų eurų disponuojantis fondas buvo skurtas 2007 metais, kad padėtų europiečiams, netekusiems darbo. Tačiau Lietuva šiomis lėšomis pasinaudoti nepajėgė: kol kas vienintelė paraiška, kurią fondas gavo iš mūsų šalies, buvo „Alytaus tekstilės“ prašymas skirti beveik tris šimtus tūkstančių eurų.
Iš Globalizacijos fondo galima prašyti išmokų ieškant darbo – pinigai būtų mokami iki dvejų metų. Be to, galima tikėtis papildomų išmokų išlaikyti priklausomus asmenis, taip pat pinigų pradiniam kapitalui norintiesiems pradėti dirbti savarankiškai.
Fondas gali kompensuoti atlyginimų skirtumą, persikraustymo išlaidas, apmokėti pasirinktus mokslus ar kvalifikacijos kėlimą.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Pasirinkimas mažas. Vienuolikai tūkstančių aštuoniems šimtams miesto ir rajono bedarbių siūloma mažiau nei pusšimtis darbų.
