Įsiliepsnojęs naujas Ukrainos ir Rusijos monopolininko „Gazprom“ konfliktas dėl dujų gali būti paskutinis, o spąstuose atsidūrusį Kijevą ištiktų Minsko dalia.
Istorijoje karai ne kartą buvo teisinami siekiu iškovoti amžiną taiką. Galbūt ir „Gazprom“ siekia amžinos taikos, Ukrainai nusiųsdama 7 mlrd. dolerių sąskaitą už nenupirktas dujas su užuomina, kad dujų čiaupas gali būti vėl užsuktas, kaip ne kartą yra nutikę šaltuoju metų laiku.
„Gazprom“ oficialiai pateikė pretenzijas dėl 2009 m. tuomečių Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko ir Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Putino sudarytos sutarties nesilaikymo. Po eilinio dujų karo, dėl kurio 2009 m. pradžioje šalo ne tik ukrainiečiai, bet ir dalis likusios Europos, sudaryta ir net dešimtmetį galioti turinti sutartis numato, kad Ukraina iš Rusijos kasmet pirks 52 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų ir mokės vieną didžiausių kainų Europoje – 430 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų. Pakeisti dujų kainas ir kiekį galima derybų būdu ir ne vėliau kaip šeši mėnesiai iki kitų metų pradžios.
Dar 2011 m. pavasarį Ukrainos valstybinė bendrovė „Naftogaz“ nusiuntė „Gazprom“ prašymą sumažinti dujų kvotą iki 33,75 mlrd. kub. metrų, tačiau Maskva šio prašymo neišgirdo. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. „Naftogaz“ iš „Gazprom“ nupirko tik 24,9 mlrd. kub. metrų dujų, todėl „Gazprom“ ir atsiuntė reikalavimą padengti dėl sutarties nevykdymo negautus 7 mlrd. dolerių.
Ne geriausius laikus išgyvenanti Ukraina pažadėjo derėtis, tačiau po oficialių pretenzijų „Gazprom“ dažniausiai imasi veiksmų. Tad daugelis analitikų spėja, kad netrukus bus vėl užsuktas dujų čiaupas Ukrainai.
„Tikėtina, kad dujas atjungs per ateinančias kelias dienas arba vėliausiai kitą savaitę“, – interneto leidiniui „EUobserver.com“ pirmadienį kalbėjo Ukrainos ekspertas Michailas Gončaras. Jis pridūrė, jog dujotiekis „Šiaurės srautas“ užtikrins, kad Vokietijai rusiškų dujų tiekimas nenutrūktų, o nuo Kijevo blokados nukentės tik Pietų Europos šalys, kurios importuoja dujas per Ukrainą. Mat kol kas dar nenutiestas „Pietų srauto“ dujotiekis, Ukrainą apeisiantis Juodosios jūros dugnu. Vis dėlto „Gazprom“ esą lauks, kol šiek tiek atšils orai, kad nekiltų labai didelis triukšmas.
„Kuo bus šiltesnis oras, tuo „Gazprom“ bus labiau linkęs sutrikdyti dujų tiekimą Ukrainai… Šiuo metu sinoptikai prognozuoja labai gerus orus“, – kalbėjo M.Gončaras.
Ekspertai taip pat abejoja, ar konfliktą pavyks išspręsti teisinėmis priemonėmis. Pagal 2009 m. sutartį numatyta, kad abi šalys ginčus gali aiškintis Švedijos arbitražo teisme. Pasak britų nacionalinio transliuotojo BBC, daliai ES valstybių pavyko laimėti prieš Rusijos dujų milžiną. Ieškinius prieš „Gazprom“ iškėlė Lenkija, Lietuva ir Čekija. Pastarosios bendrovei „RWE Transgas“ pavyko laimėti bylą ir nesumokėti už nenupirktas dujas. Kitoms įmonėms (italų ENI ir „Edison“, vokiečių E.ON ir graikų DEPA) „Gazprom“ pats padarė nuolaidų.
Tačiau Kijevui tokios sėkmės niekas neprognozuoja. Ukraina nėra ES narė, todėl didelės pagalbos iš tarptautinės bendrijos tikėtis negali. Tuo labiau kad Ukrainai gresia vis didesnė izoliacija, o prezidentas Viktoras Janukovyčius tampa nepageidaujamas Vakaruose. Priežastis – dabartinės valdžios atsitraukimas nuo demokratijos. Tai ir Oranžinės revoliucijos princesės J. Tymošenkos pavertimas politine kankine (t. y. įkalinimas, beje, dėl tos pačios 2009 m. dujų sutarties pasirašymo), ir neseniai įvykę parlamento rinkimai, kurie nuvylė stebėtojus.
Todėl Ukrainai teks vienai kalbėti su Rusija, kuri iš Kijevo siekia aibės dalykų: nuo Ukrainos įstojimo į Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungą (atsisakant Asociacijos sutarties su ES) iki Ukrainos dujotiekių tinklo perėmimo, kurį „Gazprom“ įvertino tiek pat, kiek siekia išsireikalauti už dujas, – 7 mlrd. dolerių. Be to, „Gazprom“ turėtų didelį nerimą kelti neseniai Ukrainos pasirašyta sutartis su „Shell“ dėl skalūnų dujų gavybos ir planai statytis suskystintųjų dujų terminalą (nors pirmas blynas buvo skandalingai prisvilęs).
Klausimas lieka vienas – ar Kremliui pavyks sėkmingai pakartoti Baltarusijoje taikytą scenarijų? Pasinaudodama sunkia ekonomikos padėtimi, tarptautine Minsko izoliacija, dujotiekiu „Šiaurės srautas“ (leidžiančiu eksportuoti dujas ne per Baltarusiją) ir grasindama pabranginti tiekiamus išteklius, Maskva perėmė Baltarusijos dujotiekius ir kitus strateginius sektorius. Taip užkirto kelią bet kokiai Minsko energetinei nepriklausomybei, taip pat politiniam savarankiškumui.
Kita vertus, abejotina, kad pasikartos 2007 m. Rusijos ir Baltarusijos dujų karas. Ar „Gazprom“ tokiu pat būdu pavyks užbaigti dujų karus ir su Ukraina – išaiškės netrukus.
