Šiemet gyventojai vargu ar tiek daug skolinsis iš bankų.
Rinkos specialistai prognozuoja, kad 2005 metais pasiekęs piką paskolų ėmimo
bumas šiemet turėtų baigtis. Kreditų palūkanos turėtų šiek tiek padidėti. Tai
gali pristabdyti gyventojų apetitą. Apie tai “Sekundė” kalbėjosi su bankų
“Nord/LB Lietuva” ir “Hansabankas” atstovais.
Pernai – paskolų ėmimo rekordas
Lietuvos banko 2005-ųjų pabaigos duomenimis, gyventojams tais metais buvo suteikta 8,5 mlrd. Lt paskolų, iš jų apie 6,4 mlrd. Lt – būsto paskolų. Per praėjusius metus būsto paskolos išaugo beveik 3 mlrd. Lt, o vartojamieji kreditai padidėjo maždaug 1,1 mlrd. Lt.
“Pernai buvo įspūdingiausias per visus nepriklausomybės metus paskolų portfelių augimas. Šiemet tas augimas turėtų sulėtėti”, – “Sekundei” teigė banko “Nord/LB Lietuva” analitikas Vadimas Titarenka.
Jis pridūrė, kad paskolų portfelis ir šiemet augs sparčiai, tačiau tempai nebus tokie dideli kaip 2005 metais. Tolesnis kreditų ėmimo didėjimas bus vienas iš Lietuvos ekonomikos augimo variklių.
“Paskolų portfeliui dar yra kur augti. Ypač būsto ir vartojamųjų kreditų sektoriuose, nes čia Lietuva dar nemažai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos lygio ir savo kaimynių Latvijos, Estijos”, – kalbėjo V.Titarenka.
Dabar gyventojai yra gąsdinami, kad smarkiai augs paskolų palūkanos. Tai gali pristabdyti paskolų ėmimą. Bet V.Titarenka mano, kad šiemet staigaus palūkanų šuolio nebus.
“Palūkanos gali padidėti, tačiau pokytis nebus drastiškas. Jos gali augti 0,5 procentinio punkto ribose. Nerealių aukštumų palūkanos tikrai nepasieks. Gyventojų nereikia gąsdinti didžiuliu palūkanų šuoliu”, – tvirtino V.Titarenka.
Jis mano, kad artėjant euro įvedimui reikėtų kuo greičiau informuoti gyventojus apie šio ekonominio žingsnio pasekmes. Mat nežinomybė dėl ateities pokyčių vienus skatina imti kreditus, o kitus sulaiko nuo tokio sprendimo. Pats V.Titarenka neturi atsakymo, kada geriau skolintis – iki įvedant eurą ar jau įvedus.
“Kiekvienam recepto neišrašysi. Nemanau, kad euras bus skatinantis arba stabdantis paskolų ėmimą veiksnys. Euro įvedimas yra formalus dalykas. Jo bijoti nereikia. Gyventojams patarčiau prieš imant paskolą patiems įvertinti savo galimybes, apskaičiuoti savo finansus ateityje”, – sakė jis.
Būstų vis dar trūksta
“Hansabanko” Būsto finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė mūsų dienraščiui taip pat teigė, kad turėtų lėtėti paskolų rinkos didėjimo tempai. 2005 metais ji augo 86 proc., o šiemet prognozuojama, kad jos augimas sieks iki 60 proc. per metus.
J.Gumuliauskienės manymu, žmonės turėtų aktyviai imti paskolas būstui, nes nuosavų gyvenamųjų patalpų Lietuvoje trūksta. Mūsų šalyje būstų kiekis 1000 gyventojų dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Gyvenimo sąlygos netenkina daugelio žmonių, tad gerėjant jų finansinei padėčiai, auga būsto poreikis.
“Augantis skolinimasis lemia vartojimo didėjimą. Galėdami skolintis gyventojai gali įsigyti vis daugiau reikalingų prekių ar paslaugų, pagerinti būsto sąlygas. Bet paskolų rinkos augimas taip pat yra ir sparčiai besivystančios ekonomikos išdava – gerėjant finansinėms gyventojų galimybėms, augant pasiūlai atsiranda ir noras, ir galimybė skolintis”, – sakė J.Gumuliauskienė.
Romanas ZINČENKA
tel. 511223, roman@sekunde.lt
Nuotr. Finansų analitikas V.Titarenka mano, kad šiemet gyventojai skolinsis mažiau nei praėjusiais metais, kai buvo pasiektas rekordas.
