Vartojimo paskolos internetu – vienos populiariausių. 2019 m. pab. Lietuvos bankas iš viso prižiūrėjo 52 vartojimo kredito davėjus, o šiuo metu bendrai vartojimo kreditus teikiančios bendrovės turi daugiau nei 200 tūkst. klientų. Poreikis skolintis neabejotinai susijęs su pinigų trūkumu, todėl žmonės kreipiasi į bankus, kredito unijas, internetinių paskolų bendroves, bando skolintis tarpusavio skolinimo platformose ir kt., o kur dar pirkimas lizingu bei kitos finansinės paslaugos. Daug žmonių skolinasi iš artimųjų, draugų, kolegų – visi šie duomenys nenugula į jokias statistikas.
Tad skolintis nėra gėdinga, tačiau, išmokus išmintingiau valdyti asmeninius finansus, nemažai žmonių gebėtų sutaupyti ir racionaliau elgtis su pinigais – kitą kartą gal net nereikėtų imti paskolos. Tad kokius paprastus žingsnius galime atlikti kiekvienas, siekdami finansinės gerovės?
Tobulinkite finansinio raštingumo žinias, kurios pravers taupant ar kreipiantis dėl paskolos internetu
Visapusiškas domėjimasis finansais, iš kurio gimsta ir finansinis raštingumas, praverčia ne tik norint išmokti taupyti, bet ir protingai skolintis (įskaitant ir paskolas internetu), kai to tikrai reikia.
Įvairius mokymus apie finansinį raštingumą, aktualius šiuolaikiniam žmogui, veda kredito įstaigų atstovai, visuomenės veikėjai, garsūs žmonės, konsultavimo bendrovių darbuotojai ir kt. Įvairių, net ir nemokamų, mokymų apstu internete: tik reikia laiko ir noro.
Veskite apskaitą, kam ir kiek išleidžiate
Daugelis tikriausiai yra girdėję šį posakį: „Niekaip negaliu suprasti dviejų dalykų – iš kur atsiranda dulkės ir kur dingsta pinigai.“ Taigi, jame slypi daug tiesos. Daugelis grįžę iš parduotuvės klausia: „Kodėl tiek daug išleidau, jei nieko gero nepirkau?“
Tad tam, kad tokių ir panašių klausimų nekilų, pravartu vesti asmeninę buhalteriją. Ji padeda pastebėti, kam, kada ir kiek pinigų išleidome. Vesdami buhalteriją pastebime, kokia dalis lėšų „nuėjo“:
-
mokesčiams;
-
įvairiems įsipareigojimams padengti, pavyzdžiui, paskolos internetu įmokoms mokėti;
-
maistui;
-
drabužiams;
-
sveikatai;
-
pramogoms;
-
vaikų poreikiams;
-
būtinosioms prekėms ir t. t.
Kai išlaidas fiksuojame, lengviau pastebėti, kurios iš jų buvo nebūtinosios ir kur tikrai buvo galima pasispausti ir labiau pataupyti. Taigi su tuo susijęs kitas patarimas.
Venkite pirkti daiktus, kurie tik paplonina piniginę, bet neatneša jokios naudos
Prie nebūtinųjų pirkinių galima priskirti bulvarinius žurnalus, kuriuos dažniausiai pačiumpame tik iš įpročio, kavą išsinešti, įvairius saldumynus, cigaretes, alų ir pan. Jei, pavyzdžiui, rūkote ir dienai prireikia pakelio cigarečių, šis įprotis per mėnesį gali atsieiti apie 200 eurų, o jei geriate nemažai alaus, per mėnesį išlaidos jam gali siekti dar apie 50 eurų. Daugelis paklaus, kodėl būtina atsisakyti gyvenimo malonumų, tačiau visų pirma išmokite skirti malonumus ir jūsų sveikatai visiškai nenaudingus įpročius.
Taigi, nebūtinąsias išlaidas pradėkite mažinti po truputį: juk ir Romos niekas nepastatė per vieną dieną.
Vos gavę atlyginimą, dalį jo iškart perveskite į kitą sąskaitą
Daugelis žino 50-30-20 pajamų paskirstymo taisyklę, kai 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 – kintančioms (antraeilėms) išlaidoms, o 20 proc. – taupymui ir investavimui (tiek vienam, tiek kitam padalijant po 10 proc. sumos).
Taigi, jei tik pavyks atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, bent 10 proc. pajamų kiekvieną mėnesį tikrai turėtų išeiti atsidėti. Jei variantas laikyti pinigus banko sąskaitoje neatrodo patrauklus, nes lėšas greitai galite persivesti į pagrindinę sąskaitą ir išleisti, galite santaupas duoti pasaugoti šeimos nariui, mesti į neatidaromą taupyklę ir t. t. Ne taip svarbu, kaip taupysite, svarbiausias pats taupymo faktas. Išmokti taupyti gali kiekvienas – tik reikia didelio noro ir gero pavyzdžio.
