Net iki 50 proc. išaugus būstų ir sklypų kainoms
perpardavinėtojai, siekdami išvengti mokesčių, turėti ryšių su bankais vengia.
Laukia tik grynųjų
Nekilnojamojo turto (NT) agentūros – ne tik pirkėjų ir pardavėjų tarpininkės, bet ir mokesčių vengiančių klientų sąmokslininkės. Ne vienoje jų buvo leista susiprasti, kad besiskolinantieji iš bankų – nepageidaujami. Už “Ažuolo” sodų bendrijos 12 arų namų valdos sklypą vienoje agentūroje buvo prašoma 55 tūkst. Lt.
„Kol kas ten nieko nėra, bet būsimojo rajono projektas jau parengtas. Bus ir gatvės, ir komunikacijos. Sklypas iš dviejų pusių ribojamas upelio išsišakojimo – kaimynų nebus. Ir kaina negalutinė – derėtis galima”, – telefonu vardijo privalumus vadybininkas. Tačiau vos pasiteiravus, ar yra galimybė pirkti gavus iš banko kreditą, siūlytojo entuziazmas geso. „Nemanau, kad savininkai sutiktų. Jie negali rodyti visų gaunamų pinigų, nes mažiau nei prieš trejus metus pigiai pirko. Kainų skirtumas bus didelis – mokesčių tektų daug mokėti”, – nesupratingai klientei paaiškino vadybininkas.
Kitoje agentūroje iš trijų siūlomų sklypų už paskolą įsigyti galima tik vieną – V.Alanto gatvėje daugiau nei 11 arų už 205 tūkst. Lt.
Dar keletas agentūrų už paskolą siūlė tik kosminės kainos sklypus – po 10 tūkst. už arą. Vadybininkai nesuteikė vilčių, kad su pigesniųjų savininkais pavyks susitarti atsiskaityti per banką. “Yra kas mokės ir grynaisiais”, – „nuramino” vienos agentūros atstovas.
Panevėžiečiai – ne turtuoliai
NT agentūrų vadovai pripažino: iš banko gautas kreditas nėra garantija, kad pavyks įsigyti nusižiūrėtą sklypą ar būstą.
„Asimono“ direktorius Kęstutis Kazakevičius teigė pastebėjęs, kad šiais metais, palyginti su praėjusiųjų tuo pačiu laikotarpiu, perpus sumažėjo už nekilnojamąjį turtą mokančiųjų banko kreditais. 2005-aisiais 90 proc. „Asimono” klientų būstus ar sklypus įsigijo pasinaudoję paskolomis. Galimybe skolintis iš bankų panevėžiečiai mažiau naudojasi ne dėl to, kad turėtų grynųjų. Tokių – mažuma. Nekilnojamojo turto perpardavinėtojai vengia piniginių sandorių per bankus.
„Grynųjų pageidauja kažkada prisipirkusieji turto ir nepraėjus trejiems metams pardavinėjantieji jau gerokai pakilusia dabartine rinkos kaina. Tokie, bandydami išvengti mokesčių, oficialiai nurodo mažesnę kainą, nei iš tiesų parduoda. Jie ir atsisako sandorių per bankus, nes tokiu atveju nepavyktų nuslėpti pelno”, – pasakojo K.Kazakevičius. Nors nekilnojamojo turto kaina, finansų analitikų vertinimu, nerealiai išaugusi, tačiau perpardavinėtojai sulaukia pirkėjų, paklojančių nuo keliasdešimt iki šimto tūkstančių grynaisiais.
Skirtumas tarp realios ir fiktyvios kainų, pasak K.Kazakevičiaus, kartais būna nemenkas: beveik miesto centre prieš kelerius metus už keletą tūkstančių litų įsigijęs sugriuvusį namelį dabar žmogus jį parduoda keliasdešimt kartų brangiau. Siekiant išvengti duoklės valstybei, oficialiai deklaruojamas pirkimo-pardavimo kainų skirtumas gerokai mažesnis.
Anot „Asimono” direktoriaus, kai kurie pardavėjai, per agentūrą bandantys parduoti nekilnojamąjį turtą, iš anksto pareiškia: grynųjų neturinčių pirkėjų nesiūlykite.
Plačiau skaitykite kovo 16 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Įsigyti būstui sklypą už paskolą tampa sudėtinga – perpardavinėtojai laukia grynaisiais mokančių pirkėjų.
