Paskelbta ekstremali situacija

Stichinė sausra

Dėl stichinės sausros Panevėžio mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija. Taip vakar, gavęs Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadas, nusprendė rajono ir miesto Ekstremalių situacijų valdymo centrai.

Kai tokia situacija, bet kokie miško darbai privalės būti derinami su Panevėžio priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Panevėžio miškų urėdija. Bet koks kitoks žmonių lankymasis miškuose uždraustas.

Į rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį buvo sukviesti ir seniūnijų vadovai bei jiems atstovaujantys asmenys.

Visiems nurodyta sudaryti sutartis su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis, kitomis įmonėmis dėl jų turimos technikos panaudojimo gaisro atveju.

Rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis informavo, kad gauta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, jog situacija Panevėžio rajone atitinka visus stichinės sausros kriterijus. Pasak jo, praėjusią savaitę jau buvo išleistas administracijos direktoriaus įsakymas dėl priemonių priešgaisrinei būklei gerinti, tačiau paskelbus rajone stichinę situaciją bus imamasi dar griežtesnių priemonių. Vicemeras V.Gritėnas pridūrė, kad tada įsijungtų mechanizmas sausros padarytiems nuostoliams kompensuoti.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vilius Grigaliūnas informavo, kad išnaudojami visi tarnybos ir rajono ugniagesių komandų žmogiškieji ir techniniai resursai. Laimė, dabar rajone nedega nė vienas durpynas ar miškas.

Anot jo, paskelbus ekstremalią situacija derėtų ne tik uždrausti lankymąsi miškuose, bet ir nutraukti bet kokius medienos ruošimo darbus. V.Grigaliūnas paragino rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovus kreiptis į Priešgaisrinės saugos departamentą, kad būtų leista iš valstybės rezervo panaudoti vandenvežius. Jie padėtų gesinti gaisrus, nes turimos technikos nebeužtenka.

Tarnybos vadovas atkreipė dėmesį, kad privačių tvenkinių savininkai, jausdami vandens stygių, neleidžia gaisrininkams imti vandens. Anot jo, esant ekstremaliai situacijai su savininkams turi būti sudaromos sutartys dėl vandens panaudojimo arba įsipareigojama tvenkinį papildyti vandeniu. V.Gritėnas pabrėžė, kad kilus gaisrui vandenį galima imti iš bet kokio vandens telkinio, nepaisant, ar bus savininko sutikimas.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas pritarė, kad dabar rajone esanti situacija atitinka visus stichinės sausros kriterijus. Anot jo, rajoną paskelbus ekstremalia zona, bus galima tikėtis pagalbos iš Vyriausybės. Departamento vadovas atkreipė dėmesį, kad pamiškėse pilamos šiukšlės, nes esant tokiai kaitrai aerozolių plafonai ar žiebtuvėliai gali sprogti ir sukelti gaisrus. V.Jakšto nuomone, būtina uždrausti bet kokių augalinės kilmės atliekų deginimą, raginti gyventojus informuoti atitinkamas tarnybas apie gaisro židinius, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus.

Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas sakė, kad birželį ir liepą Panevėžio rajone iškrito tik po 14-15 milimetrų kritulių, o tai yra vos 20 procentų daugiametės normos. Anot jo, šiemet daugiau kaip 300 hektarų apsodinta jaunu mišku, o sausros padariniai jaučiami maždaug 75 procentuose naujai apsodintų plotų.

Miškininkas akcentavo, kad masiškai džiūsta beržynai, lapus meta kiti medžiai, nusilpo eglynai ir bet kada gali išplisti kamieno kenkėjai. Iškilo problemų ir urėdijos medelynui. G.Raškauskas tikino, kad visiškai uždraudus medienos gavybą urėdija susidurtų su problemomis, negalėtų tesėti įsipareigojimų partneriams, nebūtų vykdomi sanitariniai kirtimai.

V.Gritėnas atreipė seniūnų dėmesį, kad prasidėjo javapjūtė. Pasak jo, nupjauti šiaudai negali būti ilgam paliekami laukuose. Jie turi būti arba išvežami, arba apariami.

Ekstremalių situacijų valdymo centrui vieningai nusprendus rajone skelbti ekstremalią situacija, V.Grigaliūnas šiek tiek nusileido miškininkams, nes ugniagesiai nėra kompetentingi dėl miškų ruošos darbų. Jis pasiūlė, kad bet koks medienos ruošimas būtų derinamas su tarnyba ir urėdija.

Tai, kad rajone susiklostė ekstremali situacija, rodo nurudavusios ganyklos, lapus metantys medžiai, nykstančios žemės ūkio kultūros. Remiantis Vyriausybės pranešimais, stichijos padaryti nuostoliai bus kompensuojami pirmiausiai tų rajonų žemdirbiams, kuriuose paskelbta stichinė sausra.

Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Balčiūnas teigė, kad, dabartiniais skaičiavimais, sausra bendrovei jau padarė 1,2–1,5 milijono litų nuostolių. Deja – tai dar ne pabaiga. Pasak jo, buvo daug įdėta į žemės ruošimą, cukriniai runkeliai, kukurūzai, javai buvo laistomi skystomis trąšomis, todėl nemažai buvo ir tikėtasi, bet jau dabar matosi, kad, nors ir labai stengtasi, veikla bus nuostolinga.

A.Balčiūnas sakė, kad bendrovėje grūdinėmis kultūromis užsėta 1641 hektaras. Anksčiau iš hektaro buvo prikuliama po 48-52 centnerius grūdų, o šiemet nupjovus 353 hektarus, arba 21,53 procentus viso grūdinių kultūrų ploto, vidutiniškai prikuliama vos 27 centnerius. Bendrovės vadovas pasakojo, kad dabar kuliami sėkliniai miežiai – tie, kurie turėjo keliauti į „Kemira GrowHow“ sėklų fabriką, tačiau tokių grūdų niekas nepriims.

Anot jo, būtų gerai, jei pavyktų pririnkti tinkamų grūdų sėklai. Paprastai 1000 miežių grūdų sveria 45–48 gramus, o šiemet jie sveria vos 30–32 gramus. Neką geresnis ir kviečių derlius, nes grūdeliai labai maži. Ilgametis bendrovės vadovas įsitikinęs, kad dabar grūdinėms kultūros lietus nebereikalingas, jis tik pakenktų. Gausesni krituliai nebent išgelbėtų kukurūzus, cukrinius runkelius, ganyklas.

A.Balčiūnas pripažino, kad dėl sausros kenčia ir gyvulininkystės sektorius, todėl pašarams bus naudojami ir šiaudai. Pasak jo, Jotainių bendrovė melžiamų karvių bandos neketina mažinti, tačiau atsisako prieauglio. Sausra ir keblią situacija suskubo pasinaudoti mėsos perdirbėjai. A.Balčiūnas teigė, kad per porą savaičių veršių supirkimo už gyvo svorio kilogramą kainos nukrito 80 centų. Taigi už 500 kilogramų jautuką dabar mokama 400 litų mažiau.

Paminėjus apie nuo stichinės sausros nukentėjusiems žemdirbiams žadamą paramą, A.Balčiūnas sakė nelabai tuo tikintis, nes skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Anot bendrovės vadovo, norint ką nors duoti, reikia ką nors ir turėti.

Situacija nė kiek ne geresnė ir kitose rajono bendrovėse, ūkininkų ūkiuose. Net savo valdas laistantis vienas iš stambiausių Smilgių seniūnijos ūkininkų Gintautas Dominas teigė, kad, palyginti su ankstesniais metais, negausiantis maždaug 30-40 procentų derliaus.

1.3.Pasak A.Balčiūno, dėl sausros Jotainių bendrovė šiemet patirs ne mažiau kaip 1,2-1,5 milijono litų nuostolių.

2.Pernykščiai ir šiųmečiai miežiai skiriasi kaip diena nuo nakties.

5.6.9.Vienoje iš geriausiai rajone dirbančių

4.Rajono Ekstremalių situacijų valdymo centras Panevėžio rajone paskelbė ekstremalią situaciją.

S.Kašino nuotr. Jotainių žemės ūkio bendrovėje
šiemet grūdinių kultūrų derlingumas bus beveik perpus mažesnis nei pernai.