Kasmet kovo 22 d. yra pažymima Pasaulinė vandens diena, skatinanti tausoti geriamojo vandens išteklius ir juos saugoti. Žinotina, kad užterštas geriamasis vanduo gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (Centras) specialistai rekomenduoja gerti šulinio vandenį tik įsitikinus jo kokybe.
Centras, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui vartojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą. Tyrimo metu geriamajame šulinio vandenyje nustatomas azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų kiekis. Tokie tyrimai atliekami vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2011, Nr. 88-4214). 2011 metais Centras ištyrė 442 Panevėžio apskrityje esančius šachtinius šulinius, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Įvertinus gautų tyrimų duomenis nustatyta, kad net 38 proc.
Panevėžio apskrityje tirtų šulinių yra užteršti chemiškai ir daugiau kaip trečdalio (35 proc.) mikrobiologiniai rodikliai neatitiko HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimų. Centras raštu informuoja asmenis, vartojančius tirto šachtinio šulinio vandenį, vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, saugaus vandens ruošimo būdus. Informuojamos apie šulinių vandens kokybę ir atitinkamų teritorijų seniūnijos bei savivaldybių administracijos.
Nitritai ir nitratai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda vėmimas, dusulys, pamėlsta oda bei gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali net mirti. Vartoti maistui nitratais užterštą vandenį labai pavojinga ir besilaukiančioms kūdikio moterims.
Maistui vartojamo šachtinių šulinių vandens tarša gali sutrikdyti ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Nitratų toksiniam poveikiui jautresni yra infekcinėmis ligomis sergantys, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Nustatyta, kad didelis šių medžiagų kiekis tampa susirgimų vėžiu rizikos faktoriumi.
Primename, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, net skaidriausiai atrodantis vanduo gali būti užterštas nitratais. Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti net virinant. Virinant galima sulaukti priešingo rezultato nei laukiamas, t.y. sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija vandenyje dar padidėja, todėl būtina tinkamai įrengti ir prižiūrėti šachtinius šulinius.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro inf.
