Lietuvos krepšinio pasaka baigėsi. Šios olimpinės žaidynės vyrų krepšinio rinktinei buvo pačios blogiausios nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – krepšininkai nepateko į stipriausiųjų ketvertą.
Paskutinės varžybos Didžiosios Britanijos sostinėje pralaimėtos 74:83 Rusijos rinktinei. Komandai, kuri laikyta lietuviams palankiu varžovu. Tačiau ta komanda dvikovas su lietuviais nuolat pradėdavo su dvigubu užsidegimu, o jos treneris Davidas Blattas dar kartą įrodė, jog šiandien vis dar yra geresnis už savo mokinį Kęstutį Kemzūrą.
Lietuvos rinktinės žaidimas viso turnyro metu kėlė daug abejonių. Pirmą kartą krepšininkai į ketvirtfinalį pateko tik paskutinę akimirką įšokę į atkrintamųjų varžybų traukinį. Nors iš pirmo žvilgsnio komandoje buvo surinktas neblogas jaunimo ir patyrusių žaidėjų derinys, ji atrodė bedvasė. Iškovotos tik būtiniausios pergalės prieš Nigeriją ir Tunisą.
Priežastys bus įvardijamos pačios įvairiausios. Pradedant treneriu K. Kemzūra, baigiant nepakankamu žaidėjų nusiteikimu, ryžtu ir noru laimėti. Tačiau kad ir kokios būtų priežastys, tenka sutikti, jog šiandien nebesame tie, kurie gali pretenduoti į olimpinius krepšinio turnyro medalius.
Lietuvos rinktinė visada būdavo vertinami geriausiu atveju kaip „tamsusis arkliukas“, tačiau jokiu būdu ne kaip turnyro favoritė. Žiūrint į rinktinių sudėtis „ant popieriaus“, Lietuvos komanda visada atsiliko nuo NBA ir Eurolygos žvaigždžių pilnų Ispanijos, Argentinos ar Prancūzijos rinktinių. Anksčiau visus šiuos dalykus su kaupu kompensuodavo veržlumas, komandinė dvasia ir troškimas laimėti. Šį kartą viso to pritrūko. Kaip ir Fortūnos šypsnių, racionalumo bei tvarkos aikštelėje.
Buvo puikių atkarpų ir proveržių rungtynėse su nenugalimaisiais amerikiečiais. Komanda parodė valią bei susikaupimą lemiamais momentais rungtynėse prieš Tuniso ekipą. Bet daugiau buvo blogų epizodų. Dvikovos su argentiniečiais, prancūzais bei rusais parodė, jog esame silpnesni.
Lietuvos krepšininkai neabejotinai patys supranta, jog šis turnyras toli gražu nebuvo geras. Mantas Kalnietis po rungtynių su rusais prisiėmė atsakomybę už visą olimpinį turnyrą sau, komandos kapitonas Linas Kleiza sakė, kad rinktinė pasiekė tai, ką galėjo ir kad 5-8 vietos šiai komandai – galimybių maksimumas. Galbūt. Tačiau krepšininkams visada kartelė būna iškelta šiek tiek aukščiau, nei turėtų būti.
Kita vertus, vis dar žinome, kad mūsų rinktinės laukia puiki ateitis, kai subręs Jonas Valančiūnas, prie rinktinės pagaliau prisijungs Donatas Motiejūnas, dar labiau patyrę ir stabilūs bus M. Kalnietis, Martynas Pocius ar tas pats L. Kleiza.
Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo komanda, kuri pasirodė neblogai ir pateko tarp aštuonių geriausių pasaulio rinktinių. Mažoka? Žvelgiant į ankstesnius olimpinius turnyrus, galima sakyti, kad taip. Žvelgiant į bendrą kontekstą, reikia pripažinti, kad rinktinė pasiekė labai daug. Juk nuo 1992-ųjų tik lietuviai, amerikiečiai bei australai nebuvo praleidę olimpinio vyrų krepšinio turnyro finalinio etapo. Ir tik lietuviai ir amerikiečiai nuolat patekdavo į pusfinalį.
