Paaiškėjus, kad ne viena ortopedijos technika sergančiuosius aprūpinanti įmonė tiekė nekokybiškas prekes arba jas skyrė be reikalo, taip siekdama lengviausiu keliu pasipelnyti, itin griežtinama šių priemonių išdavimo tvarka. Be to, žmonės raginami į teritorines ligonių kasas atnešti jiems nereikalingas ir nebenaudojamas ar nekokybiškas priemones.
Paaiškėjus, kad kai kurie nesąžiningi verslininkai pacientams įbruka nežinia iš kokių medžiagų pagamintus protezus, kurių net neįmanoma nešioti, arba vaikams siūlo avėti masiniu būdu pagamintus batus, bus griežtinama ortopedijos priemonių išdavimo tvarka ir kontrolė.
Kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ortopedijos technikos priemonėms kompensuoti skiriama daugiau kaip 10 milijonų eurų. Už šias lėšas statistiškai Lietuvoje ortopedijos technikos priemones gauna maždaug kas trisdešimtas gyventojas, t. y. apie 97 tūkst. pacientų.
Į Valstybinę ligonių kasą bei vartotojų teises ginančias institucijas pradėjus plaukti skundams dėl nekokybiškos ortopedinės avalynės bei protezų, susidomėta ortopedijos technikos priemonių įmonių veikla. Savo tyrimo ėmėsi ir Seimo Antikorupcijos komisija. Ji nustatė, kad nesąžiningi verslininkai ne vienerius metus pelnėsi iš negalią turinčių žmonių.
Surinkta užtektinai įrodymų, kad ne viena įmonė vaikams pardavinėjo ortopedinius batus, teigdama, kad jie pagaminti specialiai kiekvieno vaiko kojai, o iš tiesų tai buvo masinės gamybos būdu pagaminti batai. Jų savikaina – vos keliasdešimt eurų, o iš PSDF už vieną porą buvo atseikėta po 200–300 eurų.
Per tyrimą taip pat buvo atskleista, jog kai kurie medikai per metus savo pacientams sugebėjo išrašyti įvairių gaminių net už 600 tūkst. eurų, nors kai kurie pacientai net nežinojo apie jiems skirtus ortopedijos gaminius ar primygtinai buvo siūloma įsigyti, nors jiems jų ir nereikėjo. Kai kurie medikai savo pacientus nukreipdavo į įmones, kurių savininkais ar bendraturčiais patys ir būdavo.
Vien praėjusiais metais per ligonių kasų tikrinimus nustatyta beveik 30 tūkst. eurų žala, o šias lėšas ortopedijos įmonės jau grąžino į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Kaip teigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas, priežastys, kodėl taip yra, labai įvairios. Viena pagrindinių – kontrolės stoka.
„Mūsų specialistai, nuvykę į tikrinamų pacientų namus, ne kartą matė, jog kai kurios ortopedijos priemonės dulka stalčiuose net neišpakuotos. Vadinasi, jos net ir nebuvo reikalingos. Bet jeigu siūlomos nemokamai, tai kodėl gi nepaėmus, gal kada reikės. Tad iki šiol didelė problema buvo nepakankama kontrolė, bet šis klausimas jau sprendžiamas“, – patikino J. Narbutas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigė, kad ortopedijos technikos priemonės yra gana brangios, todėl svarbu, kad jas gautų tik tie, kam iš tiesų jos reikalingos.
Neskriausk silpnesnio
Be abejo, kalbant apie ortopedijos technikos gamintojus, reikia kalbėti ir apie verslininkų atsakomybę. Nors skundus dėl nekokybiškų protezų ar ortopedinių gaminių paprastai nagrinėja Valstybinė ligonių kasa ir vartotojų teises ginančios organizacijos, nusiskundimų sulaukia ir Panevėžio TLK.
„Didžioji dalis ortopedijos techninių priemonių turi būti gaminamos individualiai kiekvienam pacientui, bet gabūs verslininkai visas šias priemones masiškai perka Kinijoje ir už gerokai didesnę kainą parduoda pacientams kaip pagamintas individualiai. Vienintelis būdas kovoti su tokiais pasipelnymo mechanizmais – nepratęsti sutarčių. Konkurencija ortopedijos technikos gamintojų ir tiekėjų srityje tikrai didelė, todėl reikia atsirinkti tik sąžiningus tiekėjus“, – „Sekundei“ teigė J. Narbutas.
Į kovą su nesąžiningais verslininkais kviečiami įsitraukti ir pacientai. Jau mėnuo, kai paskelbta akcija „Neskriausk silpnesnio“, per kurią žmonės, gavę ortopedijos priemonių ir jų nenešiojantys, kviečiami jas atnešti į TLK gyventojų aptarnavimo skyrius. O vėliau Lietuvos samariečių bendrija šias priemones išdalys tiems, kuriems jų iš tiesų reikia.
Ypač laukiama tų ortopedijos technikos priemonių, kurios palengvintų senyvų ir vienišų žmonių, turinčių judėjimo negalią, gyvenimą – lazdų, ramentų. Įdomu tai, jog kol kas į kvietimą atnešti turimas, bet nenaudojamas ortopedijos priemones atsiliepė tik panevėžiečiai ir molėtiškiai. Iš viso atneštos penkios priemonės ir visos – į Panevėžio TLK skyrių.
„Tai nugaros, kelio bei pėdos įtvarai. Akcija tik prasidėjo, tad tikiuosi, jog sulauksime gerokai daugiau. Daugelis šių priemonių buvo pagamintos individualiai, todėl kitam žmogui ne visuomet pritaikomos. Bet šios akcijos tikslas yra daugiau paskatinti žmonių sąžiningumą ir pilietiškumą. Moraliniai dalykai kartais yra gerokai svarbesni už finansinius“, – kalbėjo J. Narbutas.
Dėmė krito ir ant sąžiningai dirbančiųjų
Dėl nustatytų pažeidimų panaudojant valstybės lėšas šiuo metu sustabdytas dviejų gamintojų priemonių kompensavimas PSDF lėšomis, dar dėl dviejų gamintojų tyrimus planuojama baigti šį mėnesį.
Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė Rūta Garšvienė neslėpė, kad ortopedijos technikos priemonių rinkoje yra tam tikrų problemų. Paaiškėjus, jog kai kurios įmonės gamino nekokybiškas, iš neaiškių medžiagų, dėl to net ir nenaudojamas pagal paskirtį priemones ar vietoj individualios ortopedinės avalynės siūlė pagamintą masiniu būdu, dėmė krito ir ant sąžiningai dirbančiųjų pečių.
„Taip, buvo ir labai negražių dalykų. Tokie dalykai nėra gerai ir juos reikia viešinti. Bet jokiu būdu negalime sakyti, kad buvo sukurta visa nesąžiningo verslo sistema. Tačiau į tą patį vežimą pateko ir sąžiningai dirbančios įmonės. Norisi, kad tai būtų atskirta ir pacientai nesusidarytų neigiamos nuomonės apie visus šioje srityje dirbančiuosius“, – „Sekundei“ teigė R. Garšvienė.
Jos nuomone, sugriežtinus ortopedijos priemonių išdavimo tvarką, gal bus daugiau formalumų, mat visiems suaugusiesiems teks privalomai atlikti radiologinius tyrimus, tačiau bus daugiau skaidrumo ir mažiau galimybių piktnaudžiauti.
„Prie kiekvieno kontrolieriaus nepastatysi, bet jau nuo kitų metų gegužės įsigaliosianti nauja priemonių išdavimo tvarka sugriežtins ir gydytojų atsakomybę, ir bus mažiau galimybių piktnaudžiauti“, – įsitikinusi R. Garšvienė.
Lina DRANSEIKAITĖ






Gavus pagamintas išsvajotas basutes ( valstybei kainavo 267 eurus ) norisi verkti. Tokią avalynę gali avėti tik tvirtas kojas ir pėdas turintys žmonės. Žiauru.