Šiemet Johnas Cage’as būtų sulaukęs savo šimtmečio. Eksperimentinės muzikos kūrėjas, kompozitorius, sukėlęs ne vieną perversmą muzikoje, mirė prieš dvidešimt metų, tačiau toli gražu nebuvo pamirštas muzikos bei taikomojo meno entuziastų, kurie jo garbei visame pasaulyje rengia parodas, koncertus, konferencijas bei atminimo vakarus.
Vienu įtakingiausių dvidešimto amžiaus kūrėjų laikomas J. Cage’as įsitikinimus bei apribojimus mene griovė vieną po kito. Kompozitorius, teigęs jog „muziką galima kurti iš bet ko“ pasaulinio garso sulaukė 1952-aisiais pristatęs kompoziciją „4:33“ – keturios su puse minutės tylos. Kompozicijos idėja – publika turi klausytis savo pačios skleidžiamų garsų tyloje.
Tarp žymiausių jo darbų ir „patobulintas“ pianinas, kurio garsas modifikuojamas buitiniais objektais įkurdintais ant stygų. Tai – ne vieninteliai neįprasti J. Cage’o kūriniai: šis menininkas per daugiau nei šešiasdešimt kūrybos metų sukaupė daugybę darbų, kurie dar ir dabar yra intriguojantys, provokuojantys, tačiau neretai „nurašomi“, kaip tiesiog kvailoki.
Štai 1969-aisiais kompozitoriui kilo mintis įrašyti publikos kuriamą muziką: meno galerijoje jis įkurdino apie tuziną grotuvų bei kelis šimtus vinilinių plokštelių ir lankytojus paskatino laisvai jais disponuoti, „žaisti didžėjus”. Šiemet Tampos meno muziejuje ši idėja bus atkurta. Renginio kuratorės Jade Dellinger manymu, būtent tokios avantiūros geriausiai charakterizuoja J. Cage’o asmenybę, o renginio sėkmę garantuoja kūrybos procese dalyvausiančios įžymybės: Yoko Ono, Iggy Pop, Grahamas Nashas ir kiti.
Vienas laukiamiausių jubiliejaus renginių Jungtinėse Amerikos Valstijose – Sinsinatyje esančioje Carlo Soloway’aus galerijoje rengiama paroda „Johnas Cage’as: šimtmetis su draugais”. Joje dvidešimt menininkų, artimai pažinojusių J.Cage’ą, susirinks pasidalinti savo žiniomis apie jį bei jo darbus. C. Soloway’us šia paroda tikisi atskleisti asmeniškesnę kompozitoriaus pusę: priminti apie tai, kaip jis kūrė, su kuo bendravo, kaip jo pasiekimai muzikoje paveikė kitas meno sritis.
Ilgametės partnerystės su garsiu JAV choreografu Merce’u Cunninghamu dėka, laisvo meno ir improvizacijos idėjos padarė įtaką moderniam šokiui, o kompozitoriaus draugas Robertas Rauschenbergas teigia J. Cage’o mintis pritaikęs vaizduojamuosiuose menuose. R. Rauschenbergas yra pasakęs: „Jei jie gali tai daryti su muzika, tada aš sakau, kad bet kokios medžiagos yra tinkamos menui kurti“.
Žymųjį menininką pagerbti ruošiasi ne tik jo laikus menanti karta. Niujorko Juilliard mokykla J. Cage’ui dedikuos šešis koncertus „Focus!” festivalyje, kuris prasidėjo penktadienį Peterio Jay Sharpo teatre. Programa, organizuota Joelo Sachso, skirta atspindėti platų J. Cage’o muzikos darbų spektrą ir jo inovatyvų požiūrį į garsą bei muziką. Jaunieji atlikėjai muzikuos naudodamiesi kasdieninės buities įrankiais, kurs muziką iš triukšmo bei improvizuos žiūrovų pilnose salėse.
J. Cage’o visapusiška įtaka menui nulemia tai, jog renginiai neapsiribos vien muzika. Taubmano meno muziejaus (JAV) parodoje „Tylos vaizdas: Johno Cage’o akvarelės” bus demonstruojami menininko piešiniai, paveikslai, litografijos darbai. Didžiausias dėmesys ekspozicijoje bus kreipiamas akvarelėms, kurias J. Cage’as sukūrė 1980-aisiais besilankydamas Mountain Lake dirbtuvėse Virdžinijos valstijoje. Parodos tikslas – iliustruoti kūrėjo darbų eksperimentinę prigimtį ir leisti žiūrovams geriau suprasti jo darbus tiek taikomajame mene, tiek muzikoje ir literatūroje.
Platų kūrybinį spektrą atspindės ir renginiai Austrijoje, Vienos Freiraumo kvartale rengiamoje parodoje „Membra Disjecta Johnui Cage’ui“. Šis renginys – ambicingas įvairių formatų sugretinimas. Žiniasklaida, paveikslai, piešiniai, spausdinti darbai, koliažai, muzikiniai numeriai, fotografijos, paskaitos, skulptūros, video, dailės ir garso instaliacijos bus demonstruojami kartu. Parodoje dalyvaujantys artistai – J. Cage’o bendradarbiai ir draugai, o taip pat ir jauni menininkai, įkvėpti jo darbų. Plačiu kūrinių bei kūrėjų spektru parodos kuratoriai tikisi pritraukti įvairių lankytojų ir primirštą menininką iš naujo pristatyti visuomenei.
Šiuos metus skirti J. Cage’ui paminėti susiruošė ir Liublino miestas Lenkijoje, „Johnas Cage’as – metai Liubline” renginių ciklu. Organizatoriai teigia, jog XXI amžiaus pradžioje mes vis dar gyvename „Cage’o” eroje ir kad naujos kartos toliau remiasi jo palikimu, dažnai net nepagalvodami, kaip smarkiai kelią jiems pramynė šis menininkas. Pasirinkimą renginių centru paversti Liubliną organizatoriai aiškina tuo, jog kompozitorius visada matė potencialą net ir atokiausiose pasaulio vietose, tad miestas, niekada nebuvęs meno pasaulio centre, atitinka J. Cage’o idėjas ir sampratą. Vien sausio mėnesį čia – keturi koncertai ir muzikos dirbtuvės, kuriuose dalyvauja svečiai iš kitų Europos šalių – Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos bei Italijos.







