Žinia, kad Vilnius rengia įspūdingą programą ir siekia tapti 2014 m. Pasaulio knygų sostine, apskriejo greitai. Tai, kad Vilniui šį statusą iš panosės pačiupo Nigerijos miestas Port Harkortas – pranešta tyliai. IQ domėjosi, ar Vilniuje žadama vykdyti nors dalį numatytos programos ir ar ketinama šio titulo siekti tolesniais metais.
Paryžiuje liepos mėnesį susitikusi Pasaulio knygų sostinės paraiškų vertinimo komisija prie UNESCO nusprendė, jog iš 11 teiktų paraiškų 2014 m. Pasaulio knygų sostinės statusas bus suteiktas Nigerijos miestui Port Harkortui. IQ kalbinta viena iš „Vilnius – Pasaulio knygų sostinės 2014“ paraiškos rengėjų, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė teigė, jog pasirinkimo motyvai yra aiškūs ir nestebinantys. Pasaulio knygų sostinės statusas keliauja tarp kontinentų. Kadangi 2013 m. jis buvo suteiktas Tailandui, Bankokui, tai reiškia, kad 2014 m. joks Azijos miestas neturi šansų jo gauti. Didžiausia tikimybė buvo tekusi Europos ir Afrikos žemynams.
„Kadangi dar nė sykio Pasaulio knygų sostine nebuvo tapęs joks Afrikos žemyno miestas, Port Harkortas turėjo išties nemažai galimybių, tad tas sprendimas yra visiškai natūralus“, – kalbėjo A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė. Pasak jos, Afriką pastaruoju metu itin jaudina su knygomis, skaitymu, leidyba susijusios problemos. „Rengdami paraišką labai gerai žinojome, kad jei nors vienas Afrikos miestas, kad ir su prasta paraiška, pretenduos į šį statusą, jis jį ir gaus“, – pasakojo pašnekovė.
Vis dėlto dalį parengtos programos, nors ir be didesnio Knygų sostinei skirto biudžeto, numatyta vykdyti. Tačiau klausimas, ar Vilnius sieks tapti Pasaulio knygų sostine ir toliau – kol kas tarsi žirniai į atsimuša į Vilniaus savivaldybės sieną. „Turi būti priimtas sprendimas iš paraiškos teikėjo, tai yra savivaldybės, ar tęsime savo pradėtą darbą ir teiksime paraišką 2015 m. akcentuodami jau kitą svarbų jubiliejų – Radvilos Juodojo 600-ąsias gimimo metines, kurios labai svarbios Lietuvos kultūrai ir raštijai. Kol kas dar to sprendimo neišgirdome. Labai tikimės, kad su šiomis iniciatyvomis mes nesustosime“, – vylėsi A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Vilnius anksčiau nė karto neteikė paraiškų tapti Pasaulio knygų sostine. A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė prisimena 2009 m. iš vicemero Gintaro Babravičiaus gautą pasiūlymą siekti šio vardo 2012 m., tačiau tuomet Lietuvos knygų kūrėjų ir leidėjų bendruomenė jį atmetė be didesnių diskusijų. 2009-ieji – krizės knygų leidyboje metai, kai buvo padidintas PVM, nutrauktas finansavimas bibliotekų knygų fondams, užkritę kiti ekonomikos sunkmečio apribojimai. „Mes nenutraukėme pokalbių ir vis dėlto norėjosi, kad gautume tą statusą, galėtume plačiau pristatyti lietuvių literatūrą, tęstinius projektus, pakalbėti apie mūsų rūpesčius ir džiaugsmus“, – sakė pašnekovė
Anot paraiškos rengėjos, nereikėtų ieškoti kitų 2014 m. Pasaulio knygų sostinės pasirinkimo priežasčių nei politiniai motyvai. „Mūsų paraiška buvo gerai įvertinta, ji tikrai buvo labai stipri. Kelerius metus dalyvavo Tarptautinės leidėjų asociacijos rengiamuose posėdžiuose, kurie buvo rengiami tiems, kurie jau teikė paraišką ir tiems, kurie dar norėtų ją teikti“, – savo darbo kokybe neabejojo A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Taigi pirmą sykį Pasaulio knygų sostinės vėliavėlė bus įsmeigta Afrikoje. „Didžiausia problema yra gausybė kalbų ir dialektų. Nigerija labai akcentuoja raštingumo ir skaitymo skatinimą, knygų leidybą“, – pasakojo A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė. Ji priduria, kad Knygų sostinės statusas nėra proga pakalbėti tik apie pasiekimus, bet ir apie naujas iniciatyvas, knygų rašymo ir leidimo politiką, problemas.
„Iš tiesų knygų leidyba Afrikoje klesti. Didelė problema yra knygų piratavimas. Ten, pavyzdžiui, leidžiami Oksfordo vadovėliai, kurie plinta į kitus regionus. Bus kalbama ir apie tai“, – į 2014 m. žvelgė pašnekovė.
Port Harkorto miestas yra keturioliktasis, kuriam skirtas Pasaulio knygų sostinės statusas, po Madrido (2001), Aleksandrijos (2002), Naujojo Delio (2003), Monrealio (2005), Turino (2006), Bogotos (2007), Amsterdamo (2008), Beiruto (2009), Liublianos (2010), Buenos Airių (2011), Jerevano (2012) ir Bankoko (2013).
