Lietuvoje dažniausiai minimos krepšinio, futbolo, rankinio sporto šakos. Siūlome šiek tiek susipažinti ir su retai viešumoje girdimu lengvuoju kultūrizmu („fitnesu“).
Turbūt nedaugelis žino, kad pasaulio lengvojo kultūrizmo čempionė vaikšto Panevėžio gatvėmis. „Sekundė“ jums suteikia progą susipažinti su Živile Jankauskiene. Ji jau pirmais metais, kai pradėjo sportuoti, savo pasiekimais tarptautinėje arenoje garsino ne tik Panevėžį, bet ir Lietuvą.
Pasaulio čempionė Ž.Jankauskienė mielai sutiko atsakyti į klausimus apie lengvąjį kultūrizmą, pasidalyti ateities planais.
– Kokia tai sporto šaka?
– Pirmiausia – tai gera fizinė parengtis, puikiai ištreniruotas kūnas ir proporcijos. Kalbant apie moteris, labai svarbu moteriškos kūno formos, neturi itin išryškėti raumenys, būtina visų kūno dalių harmonija. Reikalinga ir elegancija, ir mokėti prisistatyti. Tai – tarsi kūno dizainas ir jo formavimas.
– Kada susidomėjote šiuo neįprastu sportu?
– Šis sportas man patiko labai seniai. Buvo draugų, kurie šią sporto šaką pradėjo kultivuoti prieš daug metų. Iš jų vis sulaukdavau pasiūlymų ir man įsijungti į jų būrį, tačiau iš pradžių į tai žiūrėjau su humoru, nors šis sportas man buvo gražus, įdomus ir labai patrauklus. Pradžia buvo, kai gavau dovanų abonementą į sporto klubą – galėjau ten lankytis dešimt kartų. Po trečios treniruotes „užsikabinau“ ir pradėjau aktyviai lankytis sporto klube. Tuo metu ten dirbo ir pirmasis mano treneris Remigijus Vala. Po ilgų įkalbinėjimų 2006 metais galutinai apsisprendžiau išmėginti savo jėgas per lengvojo kultūrizmo varžybas.
– Kodėl būtent lengvasis kultūrizmas, o ne, pavyzdžiui, lengvoji atletika ar kita sporto šaka?
– Vaikystėje teko lankyti ir lengvosios atletikos treniruotes, be to, daug metų šokau. Tačiau metams bėgant – ne jaunėji, tad ir reikia rinktis alternatyvas. Manau, kad vadinamasis fitnesas tuo ir žavus, kad amžius – ne riba. Tai yra didelis privalumas, kai save gali realizuoti nekreipdamas dėmesio į amžių.
– Ar ši sporto šaka nėra vyriška?
– Kas dėl moters išvaizdos, aš turiu labai griežtus kriterijus. Turiu užsibrėžusi ribą, kas man yra gražu. Jeigu tą ribą peržengsi, tai jau bus nebe moteriška. Man tai yra nepriimtina.
– Kada dalyvavote pirmose varžybose ir kas jus paskatino tai padaryti?
– Pirmas mano pasirodymas vyko Klaipėdoje 2006 metų pavasarį. Tačiau likau juo nusivylusi. Nusivyliau ne savo pasirodymu, o teisėjų darbu. Pamačiau, kad yra daug neteisybės, ir naujas žmogus bejėgis ką nors laimėti. Po varžybų norėjau viską mesti, tačiau vilniečiai draugai man pasiūlė išbandyti jėgas kitoje federacijoje (LKFA), ir tas pasiteisino. Pamačiau visai kitą varžybų atmosferą, man daug priimtinesnę ir draugiškesnę. Jau pirmose LKFA organizuotose varžybose Kaune užėmiau antrą vietą. Tai man buvo stimulas judėti į priekį.
– Kiek metų kultivuojate šią sporto šaką? Kokie jūsų pasiekimai?
– Varžybose, kaip minėjau, pradėjau dalyvauti 2006-aisiais. Startavau dvejus metus iš eilės. Paskui padariau trejų metų pertrauką. Per tą laikotarpį išgyvenau nostalgiją, tad šiemet vėl grįžau į šį sportą.
Galima sakyti, kad aktyviai lengvuoju kultūrizmu užsiėmiau trejus metus. Žinoma, karjera dar yra labai trumpa, tačiau kiekvieną sezoną lydėjo pergalės.
Tai buvo stimuliukas stengtis dirbti ir judėti į priekį. 2007 metais Vokietijoje tapau absoliučia WFF/NABBA pasaulio čempione. Lietuvos kultūrizmo ir fitneso geriausių Lietuvos sportininkų penketuke buvau trečia. Tai – svarus įvertinimas. Startavusi po ilgos pertraukos šiemet labai netikėtai Lietuvoje buvau pirma, o Austrijoje vykusiame WFF/NABBA „Universe“ čempionate „Performance“ kategorijoje vėl tapau čempione. Sugrįžimą galiu įvertinti labai teigiamai.
– Ar skiriasi varžybų lygis Lietuvos ir užsienio čempionatuose?
– Lygis tikrai skiriasi. Reikalavimai yra panašūs, tačiau skirtumas jaučiamas.
– Kurios varžybos jums įsiminė labiausiai? Kodėl?
– Labiausiai įsiminė šio pavasario varžybos Austrijoje, nes iškovojau pergalę, kurios visiškai nesitikėjau. Žinoma, labai stengiausi, dariau viską kaip reikia ir kiek įmanoma geriau, tačiau laimėti nesitikėjau, nes dalyvių buvo daug. Taigi ši pergalė buvo lengvas šokas. Tarsi įteikiau sau dovanėlę sugrįžimo proga – vėl parsivežiau pirmos vietos taurę.
– Kai kurie žmonės sako, kad varžybas galima prilyginti grožio konkursui. Ar šis teiginys teisingas?
– Tiesos yra. Daug ką lemia, kaip per varžybas savęs pateiksi. O teisėjų komandos daugumą dažniausiai sudaro vyrai, todėl dalis tiesos yra.
– Pagal kokius kriterijus teisėjai išaiškina nugalėtoją?
– Pirmiausia teisėjai žiūri į viso kūno proporcijas, paskui – į atskiras raumenų grupes. Atliekamos keturios privalomos proporcijų palyginimo pozicijos. O šiaip nėra labai griežtų stovėsenos pozų, save gali pateikti savitai, bet turi laikytis pozavimo reikalavimų. Tai yra didelis pliusas, nes gali save išreikšti.
– Koks būna pasirengimas varžyboms? Kiek laiko reikia treniruotis?
– Gerai pasirengti varžyboms man reikia maždaug dviejų mėnesių. Žinoma, sportuojama visą laiką, tačiau per tą laikotarpį yra balansuojama mityba, peržiūrima treniruočių programa. Paskutinę savaitę vyksta sunkiausias darbas.
– Kiek kartų per savaitę sportuojate?
– Kai turiu rengtis varžyboms, per savaitę sportuoju keturis sykius. Penktą kartą, jei suspėju, dar nueinu savo malonumui.
– Ko labiausiai nemėgstate per treniruotes?
– Per treniruotes tenka nemažai dirbti su įvairiais treniruokliais. Tačiau labiausiai treniruočių metu nemėgstu pritūpti su štanga..
– Kurią raumenų grupę jums labiausiai patinka treniruoti?
– Labiausiai treniruoti patinka vadinamuosius bicepsus, o pagerinti reikėtų blauzdos raumenų grupę, nes ji šiek tiek atsilieka nuo kitų.
– Koks jausmas būti pasaulio čempione?
– Iš tikrųjų tai yra labai gera euforija. Kaip viena mano kolegė sako, tiek pasiruošimo, tiek vargo dėl vienos minutės šlovės, tačiau ta minutė yra neįkainojama. Taip pat yra malonu, kad drauge su visa Lietuvos rinktine laimėjimais garsiname savo šalį.
– Kas jus motyvuoja sportuoti? Juk jau esate pasaulio čempionė.
– Šito manęs klausė jau po pirmos pergalės pasaulio čempionate, tačiau noras sportuoti yra begalinis. Dabar laukiu pavasario, kai bus Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionatas.
– Ar kūno rengyba yra brangus sportas?
– Iš tikro – taip. Didžiausios sumos išleidžiamos, kai reikia rengtis varžyboms, nes būtina įsigyti įvairių papildų, vitaminų, o visa tai gana nemažai kainuoja. Moterims, žinoma, dar reikia įsigyti bikinių, batelių. Man labai padėjo sporto klubo „Sportonas“ vadovas, esu jam itin dėkinga. Jis suteikė galimybę pasiruošti varžyboms. Beje, tai klubas, kuriame rengėsi varžyboms ne vienas šios sporto šakos entuziastas.
– Ar ši sporto šaka yra populiari tarp moterų?
– Manau, ji buvo ir yra populiari. Žinoma, pasitaiko moterų, kurioms pritrūksta valios, jos neatlaiko krūvio ir meta šį sportą. Mano manymu, lengvasis kultūrizmas bėgant laikui tik dar labiau populiarės.
– Kodėl būtent šią sporto šaką galėtumėte rekomenduoti kitoms moterims?
– Pradėjus sportuoti pamatai, ką gali padaryti su savo kūnu, kaip gali jį treniruoti ir koks gali būti rezultatas. Nebūtina dalyvauti varžybose – kūną gali tobulinti ir dėl savęs, ir dėl sveikatos.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Jau visai greitai, po Naujųjų metų, palengva pradėsiu rengtis pavasarį vyksiančioms varžyboms. Iš pradžių bus Lietuvos čempionatas, o vėliau, kas bus to vertas, tam atsiras galimybė su Lietuvos rinktine atstovauti šaliai pasaulio čempionatuose. Bet reikia daug dirbti ir tam tinkamai pasirengti.
| Karjeros pasiekimai |
|
Vaidas KAZLAUSKAS, Sekunde.lt
