Siunčia į darbo biržą
Valdžia svarsto ilgalaikiams bedarbiams sumažinti socialines
pašalpas, o paskui ir visai nutraukti jas mokėti. Tačiau šaiposi iš darbo
nevengiančių žmonių, kuriems sunkmečiu pavyko įsidarbinti bent puse etato.
Mat tokioms šeimoms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių dirba
puse etato, užkertamas kelias gauti socialines pašalpas ir kompensaciją už
šildymą. Ir visai nesvarbu, kad pajamos atitinka įstatymų numatytas sąlygas
gauti šias išmokas, t. y. neviršija nustatytų dydžių vienam šeimos nariui. Su
tokia realybe susidūrusi panevėžietė Viktorija iš socialinių darbuotojų išgirdo
patarimą derėtis su darbdaviais, kad jie duotų visą arba bent 0,75 etato, arba
registruotis Darbo biržoje ir toliau dirbti kaip anksčiau. Tik su sąlyga, kad
moteris papildys ieškančiųjų darbo gretas, jos šeimai bus mokamos socialinės
pašalpos ir kompensacijos už komunalines paslaugas.
Viktorija uždirba 500 litų „į rankas“, jos sargu dirbantis
vyras šeimos biudžetą papildo 600 litų. Šeimoje auga du vaikai, vienas lanko
mokyklą, kitas – darželį.
Viktorija teigia, kad iki krizės ji dabartinėje darbovietėje
turėjo visą etatą. Tačiau sunkmečiu darbdaviai paliko tik pusę, tačiau realiai
darbo krūvio nesumažino.
Bijodama prarasti darbą moteris sutiko su tokiomis sąlygomis,
bet jai nė į galvą neatėjo, kad likusi dirbti puse etato savo šeimai padarė
meškos paslaugą – nebegalės gauti socialinių pašalpų ir kompensacijų.
„Vadinasi, man dirbti už 500 litų neapsimoka, geriau visu
užpakaliu atsisėsti valstybei ant sprando“, – svarsto ji.
Viktorijai atrodo nelogiška, kad, norėdama gauti socialinę
paramą, turinti registruotis Darbo biržoje.
„Logiška ar ne, bet tokie įstatymai. Patikėkite, daug žmonių,
dirbančių puse etato, registruojasi Darbo biržoje tam, kad gautų socialines
pašalpas ir kompensacijas“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio rajono Socialinės
paramos skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė Zita Dudėnienė.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė
Biguzienė patvirtino, kad iš tiesų taip yra.
„Tokie asmenys bedarbio pašalpų negauna“, – sakė ji.
Pavaduotojos nuomone, nelabai logiška, sunkmečiu, kai daug darbdavių siūlo
dirbti puse etato, versti tokius žmones registruotis Darbo biržoje dėl
socialinės paramos.
Siūlo skatinti dirbti
Juolab kad Vyriausybė svarsto galimybę riboti laikotarpį, per
kurį mokamos socialinės pašalpos ilgalaikiams darbo biržos klientams.
Po trejų metų pašalpą siūloma sumažinti, o po penkerių jos
visai nebemokėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybių paprašė
paanalizuoti, kiek asmenų, gaunančių socialines pašalpas, ilgai nedirba. Savo
ruožtu darbo biržos ministerijai pateikia duomenis apie ilgalaikius
bedarbius.
Panevėžio darbo biržos duomenimis, iš iki spalio 1 dieną
registruotų 16 tūkstančių 442 asmenų daugiau kaip dvejus metus Darbo biržoje
registruoti 969, daugiau kaip trejus metus – 88, daugiau kaip ketverius metus –
33, daugiau kaip penkerius – 23 gyventojai. Taigi skaičius bedarbių, kuriuos
būtų galima įtarti tyčia vengiant darbo, nėra didelis.
Panevėžio rajono globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona
Paškevičienė taip pat sakė neturinti duomenų, kad daug rajono gyventojų
piktnaudžiautų valstybės kišene.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, rajone socialines pašalpas gavo 3
tūkstančiai 935 žmonės, įskaitant vaikus. Iš visų socialinių pašalpų suaugusių
gavėjų nedirbo vienerius ar dvejus metus – 824 asmenys, trejus–penkerius metus –
12 žmonių. Tokių, kurie nedirbtų 6–9 metus, apskritai nebuvo, tačiau buvo du
gyventojai, kurie nedirba dešimt ir daugiau metų.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 3 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Ne iš gero. Socialinės
paramos skyriaus darbuotojai mano, kad didžioji dauguma gyventojų socialinių
pašalpų prašo ne iš tinginystės.
