Panevėžio savivaldybė, paskutinė Lietuvoje socialiai remtinus gyventojus pasitelkusi atlikti visuomenei naudingų darbų, spėjo patirti, kad tarp jų – ne vien durstantys galus. Kodėl naujosios tvarkos koordinatoriai jau svarsto apie slaptus tikrintojus?
Pašalpų gavėjams šluotas įdavusi Panevėžio savivaldybė planuoja per metus visuomenei naudingiems darbams pasiųsti apie 3000 socialiai remtinųjų. U. Mikaliūno nuotr.
Ilgiau nei pusmetį socialines pašalpas gaunantys panevėžiečiai – nebe valstybės išlaikytiniai. Už daugiau nei 20 eurų pašalpą jie darbuosis 40 valandų per mėnesį.
Panevėžio savivaldybė, paskutinė Lietuvoje socialiai remtinuosius pasitelkusi atlikti visuomenei naudingų darbų, spėjo patirti, kad tarp jų – ne vien durstantys galus.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialisto Vilmanto Marcinkevičiaus teigimu, prašymus atsiųsti talkininkų pateikė 39-ios įstaigos ir organizacijos, iš viso jos pasiūlė 128-ias darbo vietas.
Talkininkų prašiusiems darbdaviams jau teko laikyti sąžiningumo testą, kai padirbėti nenusiteikę pašalpų gavėjai mainais už parašą pasiūlė atlygį.
Lapų grėbti atsisakė
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus siųstų trijų padėjėjų sulaukęs Kūno kultūros ir sporto centras vienam turėjo parodyti duris.
Įstaigos sekretorei Justinai Šleivaitei įsiminė su Savivaldybės siuntimu atvykęs jaunas vyrukas. Išgirdęs, kad teks grėbti lapus, pašalpos gavėjas nebuvo patenkintas. Nenusiteikęs mojuoti grėbliu socialiai remtinasis J. Šleivaitei pasiūlė tartis.
„Kokie gali būti susitarimai? Mums reikia dirbančių, ne popierinių žmonių. Kiti du talkininkai sąžiningai dirba – grėbia lapus, sutvarko didelius plotus. Supratęs, kad susitarti jokių šansų, tas vyrukas dirbti vis tiek nesutiko – apsisuko ir išėjo“, – „Sekundei“ pasakojo J. Šleivaitė.
Tarp prašančiųjų darbo rankų daugiausia švietimo įstaigų. Anot G. Gruzdienės, mokykla laukia ne vien aplinkos tvarkytojų, bet ir socialines pašalpas gaunančių pedagogų – mokytojų pagalbininkų.
Neįvykus deryboms Kūno kultūros ir sporto centre, valstybės išlaikytinis vylėsi nuo darbo išsisukti, kai Savivaldybė jį nusiuntė į Marijonų mikrorajono bendruomenę. Jos pirmininkei telefonu prisistatęs talkininkas kaulijo susitikti kuo greičiau.
Į susitikimą atvažiavęs automobiliu tvarkingas jaunas vyras iš karto pareiškė lapų negrėbsiantis ir apskritai neturintis laiko dirbti. Mainais už parašą darbo sutartyje valstybės išlaikytinis pasisiūlė tapti bendrijos rėmėju – pervesti pinigų ar įrengti krepšinio stovą.
Neišdegus planui, vyrukas pripažino, kad veikiausiai jam neliks nieko kito, kaip atsisakyti socialinės pašalpos.
Kitų dviejų bendruomenei atsiųstų talkininkų išvaizda liudijo, kad jiems susitaupyti automobiliui būtų keblu – gyvenimas jų, akivaizdu, nelepina. Išvydę lapais nuklotus Savivaldybei priklausančius žaliuosius plotus, abu tik nusijuokė: smulkmena – viens du ir nugrėbsim!
Sulauks slaptų tikrintojų
Tarp prašančiųjų darbo rankų daugiausia švietimo įstaigų. Mokyklos, lopšeliai-darželiai laukia ne tik aplinkos tvarkytojų.
„Aušros“ progimnazijos pirmokų mokytojai jau kelios dienos padeda pradinio ugdymo pedagogės išsilavinimą turinti talkininkė. Pasak mokyklos direktorės Giedrės Gruzdienės, Socialinės paslaugos skyriaus atsiųstoji, tvarkinga, patikima moteris, bus dešinioji mokytojos ranka: padės ruoštis pamokoms, lydės pradinukus į valgyklą ir pan.
„Laukiame ir aplinkos tvarkytojų, bet labiausiai – darbo neturinčių socialinių pedagogų, dalykų mokytojų, galinčių padėti mūsų kolektyvui. Šita idėja naudinga visiems: mokyklai pagalbininkai nekainuos, o jie irgi nebesijaus valstybės išlaikytiniais“, – teigė G. Gruzdienė.
Savivaldybė prognozuoja, kad per metus neatlygintinai visuomenės labui triūs apie 3000 socialines pašalpas gaunančių panevėžiečių. Per pirmąją lapkričio savaitę Socialinės paramos skyrius padirbėti nusiuntė 20 žmonių. Dabar vien per dieną išduodama 15 siuntimų.
Socialinės paramos skyriaus specialisto Vilmanto Marcinkevičiaus teigimu, išgirdęs, kad už gaunamą valstybės paramą teks paplušėti visuomenės labui, dažnas susidomi, ar už darbą bus sumokėta. Nors atlygis nebus mokamas, už pašalpą per mėnesį padirbėti 40 valandų kol kas atsisakė vos keli remtinieji.
Panevėžio savivaldybė, paskutinė iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, įdarbinusi pašalpų gavėjus, numato tvarką patobulinti – sukurti kontrolės mechanizmą. Pasak V. Marcinkevičiaus, svarstoma paskirti kontrolierių tikrinanti, ar sutartu laiku talkininkai iš tiesų triūsia paskirtose darbo vietose. Be to, planuojama tikrinti ir darbo rankų prašančias organizacijas. Pasak V. Marcinkevičiaus, numatyta keletą kontrolės priemonių, tačiau jų nenorima atskleisti. Anot jo, viena iš tokių galėtų būti slaptas tikrintojas – asmuo, Savivaldybės pasiųstas įsidarbinti.
Dirbs keliskart mažiau
Per praėjusį mėnesį Panevėžio savivaldybė 2434-iems gavėjams išmokėjo 233 tūkst. Eur socialinių pašalpų. Tačiau dirbsiančiųjų bus kelis kartus mažiau. Visuomenei naudingiems darbams bus kviečiami tik suaugusieji, socialinę pašalpą gaunantys ilgiau nei pusmetį, niekur nesimokantys, nedirbantys ir nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Nuo prievolės lenkti nugarą bus atleidžiami pensininkai ir asmenys, kuriems iki pensijos likę 5-eri metai, besilaukiančios moterys, darželio nelankančius vaikus auginantys tėvai, taip pat neįgalūs asmenys ar juos slaugantieji, ligoniai per nedarbingumo laikotarpį. Padirbėti nebus kviečiami ir tie, kurių socialinė parama neviršija 20 eurų.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Zitos Ragėnienės nuomone, naujosios tvarkos rezultatai bus aiškūs gruodžio pabaigoje. Kitų savivaldybių patirtis rodo, jog reikalavimas atidirbti už pašalpas jų gavėjų gretas sumažina iki 30 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai vidutiniškai per vieną mėnesį Lietuvoje socialines pašalpas gavo 140,1 tūkst. asmenų.
Iš jų visuomenei naudingai veiklai atlikti vidutiniškai per mėnesį pasitelkta 37,7 tūkst. (26,9 proc.) socialinės pašalpos gavėjų.
Daugiausia pašalpos gavėjų pernai pasitelkė Kaišiadorių rajono (55,8 proc.), Zarasų (53,4 proc.) ir Prienų rajonų (52,7 proc.) savivaldybėse, o mažiausiai – Vilnius (2,6 proc.), Palanga (3,9 proc.) ir Klaipėda (6,3 proc.).
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymą savivaldybės administracija turi teisę visuomenei naudingai veiklai pasitelkti darbingus nedirbančius ir nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, jei jie gauna piniginę socialinę paramą bei nedalyvauja aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, nedirba viešųjų darbų, nelanko persikvalifikavimo kursų ir pan.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
