Nedarbo socialinio draudimo išmokos Lietuvoje mokamos 33,8 tūkst. registruotų bedarbių.
Didžiosios Britanijos statistikai skaičiuoja, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie niekada neturėjo darbo ir mielai gyvena iš pašalpų. Lietuvos darbo biržos duomenys (LDB) rodo, kad mūsų šalyje pastaraisiais metais taip pat padaugėjo niekada darbo neturėjusių asmenų. Tačiau IQ.lt kalbinti ekspertai nei bedarbių, nei niekada nedirbusių žmonių skaičiaus augimo, priešingai nei kolegos Didžiojoje Britanijoje, su gausiomis pašalpomis nesieja.
Neseniai paviešinti statistiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 13 metų Didžiojoje Britanijoje namų ūkių, kurių gyventojai niekada neturėjo darbo, padaugėjo kone dvigubai – nuo 184 tūkst. iki 352 tūkst. Tai reiškia, kad daugiau nei 550 tūkst. britų gyvenimo būdu tapo bedarbystė.
Septyni iš dešimties suaugusių britų, gyvenančių minėtuose namų ūkiuose, teigia neturintys paskatų kada nors eiti dirbti. Kritikų teigimu, toks skaičius liudija, kad gyventojų priklausomybė nuo pašalpų didėja. Be to, galima teigti, kad toks gyvenimo būdas perduodamas iš kartos į kartą – mat, kaip rodo oficialūs skaičiai, 265 tūkst. 16-mečių britų gyvena namų ūkiuose, kur suaugusieji niekada nedirbo.
Dar 16 proc. bedarbių britų tikino, kad jie norėtų turėti darbą, bet nesivargino jo ieškoti. Ir tik 13 proc. teigė jo ieškantys.
Lietuvoje – panaši tendencija
Kaip IQ.lt informavo LDB, šių metų birželio 1 dieną, šalyje buvo registruota 243,2 tūkst. bedarbių. Iš jų 34,2 tūkst. – niekada nėra dirbę. Tarp neturinčių darbo patirties vyrai sudaro 51,5 proc., o moterys 48,5 proc.
41,5 proc. niekur nedirbusių bedarbių jaunesni kaip 25 metų amžiaus. Apie 13,3 proc. sudaro tėvai auginantys vaikus iki 8 m., 10,9 proc. bedarbiais įsiregistravo baigę mokslus. Kaime gyvenantys bedarbiai tarp niekur nedirbusių sudaro 37,2 proc.
Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu niekada nedirbusių žmonių Lietuvoje šiek tiek sumažėjo. 2010 m. birželio 1 dieną buvo registruota 324,2 tūkst. bedarbių, iš jų niekur nedirbę buvo 37,3 tūkst. Tarp jų moterų buvo 44 proc., vyrų – 56 proc. Jaunesni kaip 25 metų amžiaus bedarbiai tarp nedirbusių sudarė 43,4 proc., nuo 25 iki 29 metų amžiaus – 14,2 proc. Tėvai auginantys vaikus – 12,1 proc., absolventai – 10 proc. 35,2 proc. niekur nedirbusių bedarbių gyveno kaime.
Tačiau, lyginant su 2002 metų, kai prasidėjo detalesnis darbo neturinčių asmenų fiksavimas, birželio 1 diena, matyti, kad niekada darbo neturėjusių asmenų skaičius smarkiai išaugo. Tuo metu teritorinėse darbo biržose buvo registruota 194,3 tūkst. bedarbių, iš jų nedirbusių buvo 15,5 tūkst. Moterys tarp jų sudarė 47,4 proc. vyrai – 52,6 proc. Jaunesnių kaip 25 metų amžiaus bedarbių buvo 33,6 proc., 25-29 m. amžiaus – 12,1 proc. 35,5 proc. niekur nedirbusių bedarbių gyveno kaime, absolventai sudarė 2 proc. neturinčių darbo patirties, o tėvai auginantys vaikus – 5,3 proc.
Su pašalpų dydžiais nesieja
Nors Lietuvoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, niekada darbo neturėjusių žmonių skaičius gerokai ūgtelėjo, mūsų ekspertai, priešingai nei kolegos užsienyje, to su gausiomis pašalpomis sieti nesiryžta.
„Labai paprasta nedarbo lygį sieti su pašalpomis. Bet ką tai reiškia? Žmonės negautų pašalpų, tai dirbtų? Aš tuo netikiu“, – portalui IQ.lt sakė socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė Biržus, Kupiškį, Pasvalį ir Rokiškį. „Tuose rajonuose yra užregistruotos 1 arba 2 darbo vietos. O ieškančių darbo – 2 arba 3 tūkstančiai. Tai nedarbą lemia ne pašalpos, o darbo vietų trūkumas“, – dėstė R. Lazutka.
LDB duomenimis, nedarbo socialinio draudimo išmokos birželio pradžioje buvo mokamos 33,8 tūkst. registruotų bedarbių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 350 litų, vidutinė – 543,31 litų, o maksimali – 650 litų.
R. Lazutka priminė, kad šaltuoju sezonu bedarbiai taip pat gali tikėtis kompensacijos už šildymą, vargstantiems kas mėnesį skiriama ir vadinamoji socialinė – 315 litų dydžio – pašalpa. Tačiau, jo teigimu, tokia finansinė parama yra per menka, kad bedarbiai neitų dirbti.
Panašios nuomonės laikėsi ir ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas. „Žinoma, ne toks didelis skirtumas tarp minimalios algos ir pašalpos. Bet tai – privaloma išmoka visiems, kurie nori likti gyvi ir nenumirti patvory, tai čia nieko jau nesumažinsi“, – sakė J. Čičinskas.
