Respublikinės Panevėžio ligoninės Urologijos skyriuje – trisdešimt lovų ir retai kada bent viena iš jų būna tuščia. Stacionarios specialistų pagalbos reikia šimtams miesto bei visos apskrities, o kartais ir kitų regionų gyventojams.
Šiuo moderniu aparatu gydytojas urologas Rolandas Mačenskas pagelbėjo ne vienai dešimčiai ligonių.
Nors daugelis įsitikinę, kad urologai – tik vyrams padedantys gydytojai, pasak skyriaus vedėjo Rolando Mačensko, taip nėra. Iš daugiau kaip 1300 per metus skyriuje gydytų pacientų
vyrų, žinoma, būna daugiau, bet jų vos didesnė pusė. Į šį skyrių patenka inkstų, šlapimo takų akmenligės, onkologinių šių organų, prostatos ir panašių ligų užklupti žmonės. „Galimybės leidžia suteikti kokybišką pagalbą, skyriuje yra šiuolaikinių priemonių ir įrangos“, – teigia vedėjas.
Skyriuje dirba net septyni gydytojai urologai, jiems padeda keturiolika patyrusių slaugytojų. Vienas iš naujausių ligoninės įsigytų, labai svarbių ir veiksmingų – ekstrakorporinės litotripsijos aparatas. R. Mačenskas paaiškina, kad tuo aparatu galima skaldyti akmenis inkstuose ar šlapimo takuose išoriškai, nereikia intervencinių priemonių. Tiesa, procedūra galima, kai akmenys neviršija 2,5 centimetro dydžio. Anksčiau šią procedūrą buvo galima atlikti tik Vilniaus ir Kauno klinikose. Dabar ji pasiekiama ir Panevėžio krašto gyventojams. Gydymas šiuo aparatu itin veiksmingas
– suskaldoma per 90 procentų inkstų ir šlapimtakių akmenų. Be to, šiame skyriuje yra ir daugiau
reikalingos įrangos, ir rentgeno, ir echoskopo aparatų. Tačiau, kaip teigia gydytojas, skaldyti galima ne visus akmenis – jeigu jis didesnis, būtina operacija. Per metus Respublikinėje Panevėžio
ligoninėje atliekama daugiau nei 500 urologinių operacijų. Ir tai neskaičiuojant tų, kurios daromos Dienos chirurgijos centre, bei kitų mažesnių, skyriuje atliekamų procedūrų.
Profilaktikos svarba
Urologijos skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį į profilaktikos svarbą. Kiekvienas žmogus, net nejausdamas jokių sutrikimų ar skausmų, privalėtų bent kartą per kelerius metus kreiptis dėl echoskopinių tyrimų. „Tiriant atrandama ir įvairių auglių, išaiškėja kitokios bėdos. O laiku pradėjus gydyti rezultatas visada bus kitoks“, – pabrėžė R. Mačenskas. Į Urologijos skyrių ligoniai patenka
ir atlikus profilaktinį tyrimą, ir jau patyrę skausmingus ligos priepuolius, iki tol nė neįtarę sergantys.
Nors planine tvarka atvykstančiųjų daugiau, tačiau didelė dalis ir vadinamųjų ekstrinių ligonių. Specialistas atkreipia dėmesį, kad labai aktyviai pradėjus įgyvendinti patikros programą, šeimos gydytojams pradėjus siųsti tikrintis tam tikro amžiaus vyrus, prostatos vėžio atvejų būdavo nustatoma gerokai daugiau. Dabar programos aktyvumas sumažėjo, tad ir ligoniai pas specialistus ne visada laiku patenka.
Prostatos vėžys laikomas vyresnių vyrų liga, tačiau urologas perspėja: pavojus jau kyla ir jaunesniems. Pats jis yra nustatęs prostatos vėžį 38 metų, o Kaune dirbantys urologai šią
ligą diagnozavo dar jaunesniam – 34-erių vyrui. Kitos urologinės ligos taip pat kartais nelaukia, kol žmogus bus garbaus amžiaus. R. Mačenskas sako, kad inkstų akmenis teko skaldyti ir trylikos metų mergaitei. Įvairūs augliai taip pat nustatomi vis jaunesniems žmonėms, pavyzdžiui, auglys rastas 23-ejų moters šlapimo pūslėje. Tokių pavyzdžių gydytojas gali vardyti ir daugiau – urologinių,
onkologinių ligonių amžius jaunėja. Todėl nė vienas žmogus negali būti garantuotas, kad ir jam nekils sveikatos problemų – profilaktika gali ne tik padėti pasveikti, bet ir išgelbėti gyvybę.
Visus nusiskundimus pirmiausia reikėtų išsakyti šeimos gydytojui, jis pasirūpins tyrimais, jeigu reikės, išrašys siuntimą pas urologą. Specialistas pataria, kad kiekvienam labiausiai reikėtų sunerimti pastebėjus raudoną šlapimą. Tai gali būti rimtos ligos ženklas. Tada pats laikas kreiptis į
urologą. Laiku pradėjus gydyti blogiausia gali pavykti išvengti.
Iš tolimų kelionių
Skyriuje dirbantys urologai priima ligonius ir ambulatoriškai. Eilės pas šiuos specialistus netrumpos, ligonių daug, nes, kaip sako R. Mačenskas, su amžiumi beveik kiekvienam vyrui
gali prasidėti šlapinimosi sutrikimai, kilti kitokių problemų, tad ir jam teks apsilankyti pas urologą.
Kad su šiuo specialistu netektų susidurti anksčiau, nei reikia, gydytojas primena, kaip svarbu vartoti
organizmui reikalingų skysčių. Sveikam žmogui būtina per dieną išgerti pusantro litro skysčių, esant sutrikimams gali prireikti dviejų, trijų, o kartais ir dar daugiau litrų. Ribojant skysčius problemos gali prasidėti labai greitai. Urologai atkreipia dėmesį: jeigu jaunas vyras skundžiasi urologiniais sutrikimais, dažnai paaiškėja kad jis – tolimųjų reisų vairuotojas. Ne iš vieno jų gydytojai girdi, kad į ilgas keliones išsiruošę vairuotojai, norėdami kuo rečiau atlikti gamtinius
reikalus, riboja skysčius. Netrukus organizmas už tai nubaudžia. Gydytojas primena, kad skysčiai
– ne tik vanduo, o ir kava, ir sriuba. Pastarosios tolimose kelionėse žmonės, be abejo, stokoja. Susirgimų urologinėmis ligomis riziką gali didinti ir įvairūs kiti organizmo sutrikimai, tad
visus juos būtina gydyti laiku.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Gydytojas vertas milijono!