Visiems žinoma tiesa, kad lengviau išvengti ligos, nei susirgus pasveikti. Taigi retkarčiais reikia apsilankyti pas gydytojus. Bet laukti eilės prie įvairiausių specialistų kabinetų nebūtina. Pakaks keleto iš jų, atsižvelgiant į kiekvienam amžiui būdingas problemas.
Iki 25 metų
Sunku prisiversti vaikščioti pas gydytojus, kai savijauta puiki, bet kaip tik dabar tie vizitai duos daugiausia naudos. Jei medikus prisimintumėte tik po kokių 20 metų, rodos, nei iš šio, nei iš to ėmus rastis visokių negalavimų, gydymas tikriausiai nebūtų toks efektyvus. Kad ligos neužkluptų netikėtai, užbėkime joms už akių.
Ginekologas. Tai geriausias bet kokio
amžiaus moterų draugas, bet jis ypač reikalingas jaunoms, kai klojami geros
savijautos pagrindai ir ketina prasikalti būsimieji ligų daigeliai.
Statistika teigia – priešmenstruacinis sindromas (PMS) vargina apie 80 proc. jaunų moterų, ne mažiau kaip pusė jų skundžiasi skausmingomis mėnesinėmis (dismenorėja), kas antrai arba trečiai jaunesnei kaip 25 metų panelei dažnokai sutrinka kiaušidžių funkcijos ir pan.
Dauguma su savo negalavimais apsipranta ir net nepagalvoja dėl to pasitarti su gydytoju. Tai didelė klaida. Ilgainiui panašūs sutrikimai tik sustiprėja ir dar labiau pablogina savijautą, gali atsirasti ir įvairiausių komplikacijų.
Medikai tvirtina: jei moterys kas pusę metų apsilankytų ginekologo kabinete, išvengtų daugelio problemų. Kaip tik per šį neilgą laikotarpį gali išsivystyti slapta, be jokių pastebimų simptomų lytinių organų liga, ir ją aptikti gali tik specialistas. O kartais prireikia su ginekologu pasikonsultuoti pusei metų net nepraėjus.
Alergologas. Jo konsultacijos
prireikia maždaug kas ketvirtai 18-25 metų dailiosios lyties atstovei. Tokio
amžiaus žmonės alerginėmis ligomis serga dažniausiai, vėliau jos po truputį
„išsikvepia“ ir brandžiame amžiuje paprastai nebeįkyri. Polinkis į alergiją be
priežasties neatsiranda. Jis glaudžiai susijęs su nervų sistemos būkle ir
imunitetu. O jaunystė tiesiog pilna įtampos ir nerimo: egzaminai, bandomasis
laikotarpis darbovietėje, karjeros rūpesčiai, šeimos kūrimas… Alergija
neišsivysto staiga, bet per kelerius metus, vis dėlto į alergologą patartina
kreiptis, kol dar nekankina liguista būklė, ypač tiems, kurių tėvai yra
alergiški, o patys būdami vaikai kentėjo dėl dilgėlinės ir suaugę negali pakęsti
kai kurių maisto produktų, pražydus augalams ištinka čiaudulio priepuoliai,
skalbiamieji milteliai, knygų dulkės ar dar kas nors sukelia tiesiog
nepakenčiamą nosies niežėjimą.
Okulistas. Su šiuo gydytoju būtina
nuolat palaikyti ryšius uoliems studentams, dirbantiesiems kompiuteriu ir
visiems kitiems jauniems žmonėms, kurių veikla susijusi su nuolatine įtampa.
Paprastai sulaukus 20-25 metų regėjimas pastebimai nusilpsta. Pas gydytoją
nueiti dukart per metus rekomenduojama tiems, kurių artimieji serga akių ligomis
(glaukoma, katarakta), arba yra trumparegiai – tai dažnai paveldima. Susirūpinti
reikia ir tada, kai akys peršti, yra lyg pribirusios smėlio.
Nuo 25 iki 35 metų
Jėgų ir energijos netrūksta, bet vėl prasideda hormonų pertvarka, taigi pretekstas apsilankyti pas gydytoją yra. Vis dar svarbu reguliariai, porą kartų per metus, pasikonsultuoti su moterų gydytoju, o kartą per dvejus metus – su vyrų. Silpnajai lyčiai nepavyksta išsiversti be urologo. Inkstų ir šlapimo pūslės ligos vargina ir vyrus, ir moteris, beje, jas netgi dažniau.
Urologas. Beveik kiekviena jauna
moteris yra sirgusi šlapimo pūslės arba inkstų geldelių uždegimu. Dėl smarkaus
skausmo pilvo apačioje šlapimo pūslės uždegimo – cistito – neįmanoma supainioti
su jokia kita liga. Pielonefritas – inkstų geldelių uždegimas – specifiniais
simptomais nepasižymi. Kartais tik juntamas silpnumas ir nuovargis, be to,
nemalonūs pojūčiai juosmens srityje – jie dažnai palaikomi radikulitu. Beveik
pusė susirgusiųjų pielonefritu savo tikrosios diagnozės ilgai nė nenumano ir
susigriebia tik tada, kai liga jau būna smarkiai pakenkusi inkstams. Kad taip
neatsitiktų, patartina reguliariai atlikti šlapimo tyrimus ir ultragarsu
išsitirti inkstus bei šlapimo pūslę. Netgi tada, kai jokie nemalonūs pojūčiai
nevargina.
Nedelsiant nueiti pas urologą reikia, kai atsiranda problemų dėl šlapimo nelaikymo, kankina troškulys, tinsta rankos ir kojos, tyrimai parodo šlapime esant baltymų, kraujo arba leukocitų, nuolat skauda, nors ir nesmarkiai, ties juosmeniu.
Odontologas. Jį reikia prisiminti ne
tada, kai skauda dantį arba iškrenta plomba, o profilaktikos sumetimais – du
kartus per metus. Sulaukusios 30-ies daugelis moterų jau turi vaikų, o nėštumas
ir žindymas – rimtas išbandymas dantims (sumažėja kalcio kiekis, atsiranda
ėduonis).
Negalima atidėlioti vizito pas odontologą:
• nėščiosioms, taip pat jei daug dantų plombuota;
• dantys jautrūs šaltam, karštam, sūriam, saldžiam, rūgščiam maistui;
• dantenos dažnai kraujuoja;
• iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
Beje, pas dantistą geriausia eiti antroje dienos pusėje – tada dantų nervų jautrumas mažiausias, o vaistai nuo skausmo būna efektyvesni ir veikia ilgiau.
Be to, planuodami apsilankymą pas odontologą žvilgtelėkite į savo kas mėnesį žymimą kalendorėlį: likus savaitei iki menstruacijų ir jų metu geriau dantisto kabinete nesirodykite – tuomet skausmo pojūtis būna gerokai aštresnis, net mažos žaizdelės ant dantenų ilgai kraujuoja, atsiranda nenumatytų reakcijų rizika.
Kraujagyslių specialistas. Varikozinių venų išsiplėtimu dažniausiai susergama apie 35-uosius gyvenimo metus, bet ši liga, kaip ir daugelis kitų, neatsiranda staiga. Todėl ne pro šalį pasitikrinti venų būklę, kol dar nejaučiama nemalonių simptomų. Ypač rūpintis savo kojomis būtina mažai judantiems, turintiems antsvorio asmenims, mėgstantiesiems mūvėti smarkiai aptemptus džinsus, dažnai avintiems aukštakulnius, taip pat galintiesiems venų ligas paveldėti iš tėvų žmonėms ir, žinoma, besilaukiančiosioms.
Daugelį moterų darbo dienos pabaigoje vargina kojų tirpimas, sunkumas, tinimas, skausmas. Visi šie simptomai – pavargusių kojų sindromas, įspėjantis apie varikozinę ligą. Savimi besirūpinančios moterys į venų specialistą kreipiasi bent jau tada, kai ant kojų tampa matomi kraujagyslių ruoželiai, išsiplėtusių venų žymės, nedideli varikoziniai mazgeliai. Deja, dar gana dažnai gydytojas prisimenamas tada, kai liga jau būna įsisenėjusi.
Po 35 metų
Vyresnės nei 35 metų moterys turėtų savo sveikata rūpintis itin atidžiai: prasideda kritinis amžius, kai organizmas rengiasi didelėms hormonų pertvarkoms, susijusioms su klimaksu. Šiuo laikotarpiu vidaus organų „elgesys“ tampa nenuspėjamas, kraujospūdis šokinėja, imunitetas silpsta, didėja nervingumas, ima lįsti visokie negalimai.
Endokrinologas. Jo apžiūra būtina dar
prieš prasidedant klimaksui. Endokrinologas-ginekologas nustatys dabartinę
hormonų būklę ir galės numatyti, kokie hormonų pokyčiai tikėtini per
artimiausius 10-15 metų, taigi bus galima išvengti daugelio nemalonumų. Be to,
dabar aktualu aptarti ir kontracepcijos būdus, nes sulaukusiosioms amžiaus
vidurio nebe visi jie tinka.
Endokrinologo konsultacija pravers ir turinčiosioms antsvorio, jaučiančiosioms nuolatinį nuovargį, kankinamoms užmaršumo, išsiblaškymo, energijos stygiaus. Galbūt šie požymiai rodo skydliaukės sutrikimus – juk mūsų šalyje su vandeniu ir maistu jodo gaunama per mažai, taigi ir skydinės liaukos hormonų pasigamina per mažai. O kai jų trūksta, klimaksas tampa tikra kankyne.
Patyręs specialistas, vos pažvelgęs į pacientą, gali nustatyti diagnozę. Pavyzdžiui, labai iškalbingi ėmę želti ant viršutinės lūpos ūsiukai, riebi oda, didelės poros. Vadinasi, kiaušidės gamina per daug vyriškųjų hormonų androgenų, o jų perteklius – visai priartėjusio klimakso ženklas.
O apkūnioms damoms, nuolat kamuojamoms troškulio, reikėtų pagalvoti apie cukrinio diabeto tikimybę, ypač jei tarp artimų giminaičių kas nors šia liga serga. Juk diabeto rizika kaip tik padidėja apie 35-uosius metus.
Su endokrinologu reikia pasitarti ir dėl išsprogusių akių – galbūt tai rodo susirgus tireotoksikoze, t.y. apsinuodijus skydliaukės gaminamais hormonais. Tikslią diagnozę padės nustatyti tyrimai.
Mamologas. Sulaukusiosioms 35-40 metų
dėl su amžiumi susijusių pokyčių padidėja rizika susirgti krūties vėžiu, todėl
kartą per metus būtina apsilankyti pas specialistą. Netgi jei niekuo
nesiskundžiama. Nuo auglio formavimosi pradžios iki tol, kol jis tampa
apčiuopiamas, praeina maždaug 5 metai. Mamografija padės išaiškinti net pačius
mažiausius nepageidautinus pokyčius ir išsaugoti sveikatą. Tinkamiausias laikas
atlikti šį tyrimą – nuo 5 iki 12 menstruacinio ciklo dienos (skaičiuojama nuo
pirmosios mėnesinių dienos).
Terapeutas. Dabar pas jį teks lankytis
reguliariai. Dėl hormonų pokyčių kraujospūdis darosi nepastovus, o širdis nei iš
šio, nei iš to ima smarkiai daužytis. Dėl susilpnėjusio imuniteto padidėja
infekcinių ligų tikimybė. Jei per metus ne mažiau kaip 4 kartus persišaldoma,
būtina apie tai pasakyti gydytojui. Reikia su juo aptarti ir tuos negalavimus,
kurie, atrodytų, ne jo srities. Jei reikės, terapeutas patars pasikonsultuoti su
kardiologu, neurologu, reumatologu, gastroenterologu ar pan. Prieš vizitą pas
vidaus ligų gydytoją 1-2 savaites rytais rekomenduojama matuotis kūno
temperatūrą, pulsą ir kraujospūdį.
Parengė
A.Gotautaitė
