Prisiminusi pirmus filmo „Subtilumas“ (pranc. „La délicatesse“) kadrus, kaskart stebiuosi: kaip režisieriui ir operatoriui pavyko iškart ir be jokių ypatingų pastangų perkelti žiūrovus į Prancūzijos sostinę? Atrodo, viskas labai paprasta – Audrey Tautou kojos, žingsniuojančios šviesiai pilkšvais akmenimis grįsta gatve.
Tiesa, akmenys ne visiškai pilki, jie turi vos pastebimą melsvą atspalvį, o tai – neabejotinas Paryžiaus požymis, jo pastatų bei stogų spalva ir viena jo lengvo koketiškumo paslapčių. Dar vienas svarbus elementas – neįsivaizduojamai taikliai parinkta A. Tautou herojės Natali apranga. Ją iš pradžių matome tik iki pusės, bet to pakanka: juodas vidutinio ilgio paltukas, apsivilktas ant netgi šiek tiek perdėtai kuklios šviesios suknutės, ir juodi žemakulniai bateliai. Pernelyg paprasta? Neišradinga? Patikėkite, paryžietėms pasaulio mados aukų taisyklės negalioja.
Savotišku humoro jausmu pagarsėjusi Diana Vreeland yra pasakiusi, kad vienintelis darbas, kurį tiesiog privalo nuveikti kiekviena save gerbianti mados mylėtoja, – gimti Paryžiuje. Kadangi daugumos mūsų šis žygdarbis taip ir liks neįgyvendintas, verta pabandyti bent jau iš šalies panarplioti tikros paryžietės stiliaus kodo vingius, taip pat sužinoti, kur mėgsta apsipirkti jo adeptės. Noriu iškart perspėti: prancūzių stilius, švelniai tariant, ne visai toks, kokio tikėjotės. Žinoma, jei esate gyvenusios Paryžiuje, šis faktas jūsų nenustebins. Tačiau jeigu dar turite iliuzijų dėl tikrosios paryžietiškos prabangos, pasiruoškite siurprizams.
Prabangos Paryžiuje netgi pernelyg daug. Prancūzai itin entuziastingai reaguoja į garsius prekių ženklų pavadinimus, tik verta nepamiršti, kad „garsūs“ šiuo atveju – gan reliatyvus apibūdinimas, mat dauguma paryžiečių mėgstamų prekių ženklų už Prancūzijos ribų mažai kam žinomi. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kad vasariniai jūsų paplūdimio sandalai tiesiog privalo būti K. Jacques arba Rondini, paprasta balta trikotažinė palaidinė – tik iš Petit Bateau parduotuvės, o ant jos nerūpestingai apsivilktas kašmyro vilnos megztinis – Zadig & Voltaire? Ir nebandykite apgauti prancūzų pigiais pakaitalais – prekių ženklus (arba jų nebuvimą) jie atpažins net užmerktomis akimis. Beje, jokių ryškiai matomų logotipų ant daugumos šių daiktų nerasite. Ir tai dėsninga, kadangi vienas svarbiausių tikro paryžietiško stiliaus požymių – subtilumas.
Galbūt žinote anekdotą apie anglę ir prancūzę, nuėjusias į drabužių parduotuvę? „Ak, – paskui dūsauja anglė, – kaip norėčiau to nuostabaus raudono gėlėto sijono! Tiesa, jis man greičiausiai netiks… Be to, ir tinkamos palaidinės prie jo neturiu… bet vis tiek noriu!“ „Kokio dar gėlėto sijono? – nustebusi klausia prancūzė. – Nieko panašaus parduotuvėje nemačiau.“ Juokai juokais, tačiau paryžietės iš tikrųjų nemėgsta pernelyg ryškių, rėksmingų ir nelabai reikalingų daiktų. Susigundyti anksčiau minėtu sijonu nesunku, bet visos puikiai žinome tokio išlaidumo pasekmes: visi šie gražūs apdarai dažniausiai taip ir lieka kabėti spintoje, užima vietą ir kelia kaltės jausmą…
Turbūt jau supratote, kad paryžietės apranga ne šiaip sau subtili – ji visuomet ilgai ir kruopščiai kuriama, apmąstoma iki menkiausių smulkmenų. Manote, kas čia ypatinga – išsirinkti eilinius pilkus žemakulnius batelius ar klasikinį juodą megztinį? Galiu tik pasiūlyti: pabandykite ir iškart suprasite, ar tai iš tiesų lengva. Kur kas paprasčiau parduotuvėje pasičiupti ryškų, iškart į akis krintantį ir dažniausiai nei jums, nei jūsų stiliui visiškai nereikalingą daiktą. O štai išsirinkti juodą megztuką (žinoma, jei norite, kad jis jus iš tiesų puoštų ir tarnautų ilgai) – vos ne aukštasis stilingo išlaidavimo pilotažas. Bet kokia sudėtis netiks, reikia ieškoti tik grynos kašmyro vilnos, beje, ne per storos ir ne per plonos, mat pirma retai atrodo gražiai, o antra pernelyg greitai susidėvi. Taip pat privalu rasti tinkamą rankovių ilgį, nuspręsti, ar derinsite prie šio megztinio apyrankes (po ilgomis rankovėmis jų paprasčiausiai nesimatys), ar mėgstate vaikščioti iki alkūnių atraitotomis rankovėmis, nepirkti pernelyg rėksmingo bei madingo apdaro (po poros sezonų jis vargu ar atrodys taip pat patraukliai) ir, be abejo, nepamiršti patikrinti mezgimo ir siūlių kokybės… Manote, kad visa tai lengva? O galbūt dar abejojate, kad prancūzai tiesiog pamišę dėl prabangos?
Beje, paryžietės teisingai supranta žodį „prabanga“. Jos puikiai suvokia, kad ši nieko bendra neturi su garsių mados namų logotipais puoštais akiniais nuo saulės ar ne ką mažiau „logotipuota“ rankine. Tikroji prancūziška prabanga – tai nepriekaištinga daiktų kokybė ir dėmesys menkiausioms detalėms. Nestebina, kad drabužių kainos Paryžiuje dažniausiai atitinka minėtus reikalavimus.
Toliau pateikiami svarbiausi prekių ženklai, kuriuos mėgsta Paryžiaus mados gerbėjos. Šiose parduotuvėse jos dažniausiai ieško pačių paprasčiausių, „bazinių“ daiktų, be kurių neįmanomas joks stilingas ansamblis. Beje, tai nereiškia, kad paryžietės visiškai nesidomi mada. Jos akylai seka naujausias tendencijas (kurias visada vienaip ar kitaip atspindi toliau išvardytų prekių ženklų kolekcijos), bet naujo sezono pradžioje įsigyja tik vieną „karštą“, lengvai atpažįstamą daiktą iš garsių mados namų. Na, galbūt du. O po to nusiperka juodą paltuką ir penkis beveik vienodus tamsiai mėlynus megztinius.
Petit Bateau. „Mažoji valtelė“ – vienas žymiausių Prancūzijos drabužių gamintojų. 1893 metais įkurtos kompanijos apatiniai ir trikotažinės palaidinukės kiekvienam prancūzui iškart asocijuojasi su vaikyste. Ar paminėjau, kad Petit Bateau gamina visų pirma vaikams ir paaugliams skirtą aprangą? Sunku pasakyti, kaip prancūzėms pavyksta taip koketiškai ir patraukliai nepaisyti ne tik lyties, bet ir amžiaus kodų, tačiau faktai akivaizdūs: jos nepriekaištingai sugeba vilkėti vyriškais marškiniais ir nė nemirktelėjusios renkasi palaidinukes iš paaugliams skirtų Petit Bateau linijų. Firma taip pat siūlo ir suaugusioms moterims skirtas kolekcijas, tačiau vien jomis apsiriboti neverta – rizikuojate likti be tikrų perliukų.
Maje. Ko gero, madingiausias gatvės stiliaus prekės ženklas, šį rudenį akivaizdžiai nusprendęs užkariauti užsienio pirkėjus ir reklamos kampanijos veidu pasirinkęs gatvės stiliaus etaloną Alexą Chung. Maje daiktai dažniausiai atspindi visas karščiausias sezono tendencijas, tačiau daro tai itin prancūziškai – kukliai ir nerėksmingai. Geriausi pirkiniai – „baziniai“ daiktai, pavyzdžiui, megztiniai, paltai ar nuostabios šilkinės palaidinės. Beje, žodis „baziniai“ Paryžiuje jokiu būdu nereiškia „pigūs“, tad standartinių lietuviškų kainų tikėtis neverta – be poros šimtų eurų neišsisuksite.
Sandro. Rėksmingas ir dažnai netgi šiek tiek vulgarokas prekės ženklas, kurio parduotuvėse galite aptikti tikrų kuriozų, pavyzdžiui, ryškiai raudoną, neįsivaizduojamai trumpą suknelę, paryškinančią kiekvieną kūno linkį, ar krūtis ne juokais apnuoginančią palaidinukę, margintą įvairiaspalviais leopardo raštais. Bet iš esmės Sandro dizaineriams puikai pavyksta perteikti linksmą ir nerūpestingą bohemiško Paryžiaus jaunimo seksualumą, todėl daugumos daiktų norisi čia ir dabar, net jei šį vakarą neplanavote apsinuoginti. Kainos šiek tiek aukštesnės nei Maje, tad jei šitoks stilius jūsų nedomina, verta paieškoti kitų variantų.
Ba&sh. Santūrūs, kokybiški ir suaugusiesiems skirti daiktai – Ba&sh vizitinė kortelė. Esminiai šio prekės ženklo ypatumai: ramūs, aptakūs siluetai, gilios, sodrios spalvos ir neabejotinas vintažinis prieskonis. Čia verta ieškoti prancūzių mėgstamų mažų juodų suknelių, nuostabiai jaukių ir minkštų kašmyro vilnos megztinių ar itin kuklių, bet išskirtinai kokybiškų trikotažinių palaidinių, kurių verkiant reikia prie jūsų seniai įsigyto švarko ar naujo stambiai megzto megztinio (angl. cardigan). Ypatingas perliukas – nuostabios odinės rankinės.
Zadig & Voltaire. Tikėtina, kad jei nors kartą esate buvusi Paryžiuje, pastebėjote šį prekės ženklą. Nepastebėti Zadig & Voltaire megztiniais vilkinčių žmonių dažnai neįmanoma, mat firminis šios kompanijos simbolis – milžiniški žvilgantys kaukolių atvaizdai – puošia drabužių priekį ar nugarą ir iškart traukia dėmesį. Zadig & Voltaire parduotuvėse paryžietės perka nuostabiai minkštos kašmyro vilnos drabužius (beje, kartais pavyksta juos rasti ir be kaukolių), po kašmyro vilnos megztiniais dėvimas prabangias šilkines palaidinukes ir, be abejo, aksesuarus – šiurkščios, dirbtinai sendintos odos rankines ir minkštus šalikus su vis tais pačiais kaukolių atvaizdais.
