Praėjusią savaitę baigėsi rugsėjo pradžioje startavęs 2013-ųjų pavasario ir vasaros kolekcijų pristatymų maratonas. Niujorkas, Londonas, Milanas ir galiausiai Paryžius. Didžiosios mados sostinės atsikvėpė po dar vienos sezoninės mados fiestos, o tuo tarpu žiniasklaida iki šiol verda nepakartojamais įspūdžiais iš didžiojo podiumo.
Paryžiuje pademonstruotos garsiausių mados namų kolekcijos – tarsi gurmaniškiausias delikatesas kas pusmetį keičiamame drabužių, aksesuarų ir grožio industrijos meniu. Jeigu jį reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, geriausiai tiktų grynumo sąvoka. Įvairūs stiliai, skoniai ir eksperimentai daugiausia apsiriboja vienos ryškiausių XXI a. estetinių krypčių – naujojo minimalizmo – interpretacijų rėmuose.
Naujasis minimalizmas leidžia sujungti įvairių kultūrų vizualinius simbolius ir juos perteikti išgrynintose formose. Ilgą eilę šios tendencijos liudytojų galima pradėti „Louis Vuitton“ mados namais. Jau bemaž tradicija tapo dizainerio Marco Jacobso bendradarbiavimas su menininkais kuriant ir pristatant pasaulyje lyderiaujančių mados namų kolekcijas.
Vasarą savo gerbėjus nustebinęs „burbulų“ projektu su japonų popmenininke Yayoi Kusama, 2013 m. pavasario ir vasaros kolekcijos demonstravimo erdvei apipavidalinti ekstravagantiškasis mados kūrėjas pasikvietė abstraktaus minimalizmo atstovą, menininką Danielį Bureną. Jo dėka languoti „Louis Vuitton“ modeliai susiliejo su tokios pačios stilistikos erdvine instaliacija Didžiųjų rūmų (Grand Palais) salėje.
Eskalatoriumi į languotą podiumą leidosi naujojo sezono įvaizdžius pristatantys modeliai. Iš įvairaus dydžio ir spalvų langučiais nusėto audinio M. Jacobsas formavo septintojo dešimtmečio inspiruotus siluetus. Rezultatas – grafiška, optimistiška, naująjį minimalizmą reprezentuojanti kolekcija, padiktavusi bene ryškiausią būsimo sezono įvaizdį.
Minimalistine linija „John Galliano“ prekinį ženklą veda kūrybos direktorius Billas Gayttenas. Kolekcijoje atsiskleidžia ryškus japoniško konstruktyvizmo palaikymas: audinys lankstomas ir klostomas tarsi popierius origamio technika. Asimetriškos konstrukcijos griežtam moters įvaizdžiui suteikia polėkio, o gaivi spalvų paletė byloja, kad pavasaris tikrai ateis. „Givenchy“ ir „Valentino“ elegancijos tonas vėlgi paklūsta prigimtinei naujojo amžiaus stilistikai, kuri yra ir „Maison Martin Margiela“ avangardizmo pagrindas. Beje, šie mados namai pristatė sau nebūdingai romantišką ir švelniai moterišką kolekciją.
Su Rafo Simonso atėjimu į kūrybos direktoriaus postą nuo dekoratyvumo tolsta ir „Dior“ mados namai. Pirmoji naujojo dizainerio gatavų drabužių kolekcija aiškiai reprezentuoja jo estetines – belgų minimalizmo – ištakas. Vienoje stilistinių linijų plėtojama tema „atgal į klasiką“, tuo tarpu kitoje pasiduodama futuristinių įžvalgų pagundai: blizgi, neoninių atspalvių organza klasikinių juodų ar baltų švarkų ir kelnių kostiumų, suknelių-švarkų fone – asmeninė R. Simonso kūrybinė ambicija istorinių mados namų stilistikos kontekste.
Sportinė Stellos McCartney 2013 m. pavasario ir vasaros kolekcija taip pat paklūsta estiniam „mažiau yra daugiau“ diktatui. Net jei „Chanel“ įvaizdžiai iš pažiūros atrodo labai įvairūs ir dekoratyvūs, drabužių konstrukcijos pasižymi išgrynintais architektūriškais siluetais. Karlas Lagerfeldas pristato naują požiūrį į moters figūrą – akcentuojama išdidinta pečių linija ryškiai kontrastuoja su lieknu liemeniu bei laibomis kojomis. Energija – tai pagrindinė dizainerio įvardijama kolekcijos inspiracija, pateisinanti ištaigingą siluetų, audinių, ornamentų, tekstūrų, detalių kakofoniją.
