Politinės partijos iš valstybės gaus daugiau, nei pajėgdavo surinkti iš fizinių bei juridinių rėmėjų.
Prezidentės ir Seimo nubraukta įmonių ir eilinių piliečių parama partijoms privertė jas viešai prabilti, kad, atėmus pagrindinius pajamų šaltinius, gudriausieji vis tiek ras būdų, kaip užkamšyti skyles. Tačiau jokių skylių, preliminariai skaičiuojant, nebus: valstybės padidintos dotacijos partijoms leis joms gyventi netgi geriau nei iki šiol.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį smarkiai padidėjo partijų biudžetai – į sąskaitas kapsėjo paskutinės juridinių bei fizinių asmenų aukos. Per paskutinius tris 2011 metų mėnesius partijos gavo 41,46 proc. visų metinių pajamų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas juokėsi, jog partijoms niekad pinigų nebūna per daug. Tačiau, atrodo, kad partijų gyvenimas taps tik sotesnis.
Biudžetai pūsis
Per praėjusius metus dešimčiai partijų juridinių, fizinių ir pačių partijų narių aukos iš viso sudarė 13,613 mln. litų. Valstybės dotacijos siekė 5,5 mln. litų per metus. Taigi bendras partijų biudžetų katilas nesiekė 20 mln. litų, o tai yra tiek, kiek bent šiemet numatyta skirti iš valstybės lėšų.
Dabar partijų pragyvenimo šaltiniu nebus vien tik valstybės biudžeto pinigai. Rinkėjai kasmet 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės skirti pasirinktai politinei grupei. Tikimasi, kad partijoms skirta GPM dalis pasieks jas jau iki spalio mėnesį vyksiančių Seimo rinkimų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozavo, jog partijos tokiu būdu turi galimybę prisivilioti apie 30 mln. litų. Tačiau, atsižvelgiant į negausias rinkėjų grupes prie balsadėžių, partijos daugiausia galėtų gauti apie 20 mln. litų.
2011 metais gausiausiu biudžetu, kurį sudarė suteiktos aukos bei valstybės dotacijos, didžiavosi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 4,274 mln. litų.
2011 metais gausiausiu biudžetu, kurį sudarė suteiktos aukos bei valstybės dotacijos, didžiavosi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 4,274 mln. litų. Mažiausiu iždu turėjo tenkintis Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 408 tūkst. litų.
Padidėjus valstybės dotacijai, šiuo metu didžiausią jos dalį – 1,375 mln. litų – gaunanti TS-LKD, galėtų gauti jau o 5,5 mln. litų. Atsižvelgiant į galimybę surinkti nemenką dalį lėšų iš GPM, partijos biudžetas gali net ir padvigubėti.
Tačiau tai tik preliminarūs skaičiavimai, juo labiau, kad po 2012 metų rinkimų, kaip prognozuojama, didžiausia valstybės dotacijų dalis atiteks opozicinėms partijoms.
Nenori viešumo
Pritardami naujai partijų finansavimo tvarkai Seimo nariai nenumatė, jog nuo šiol partijos turės paklusti Viešųjų pirkimų įstatymui – jos bus priverstos atlikti pirkimus tik per viešai organizuojamus konkursus.
Pritarti tokiai tvarkai ar ne, Seimas spręs pavasario sesijos metu. Tačiau kol kas didžioji dauguma parlamentarų pritaria tam, kad partijos būtų taikoma išimtis – tokia pozicija buvo pademonstruota balsuojant po įstatymo projekto pataisų svarstymo procedūros.
Pataisų iniciatorius Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas teigė, jog viešieji pirkimai tebūtų papildoma našta partijoms. Anot jo, partijos pinigais nesišvaisto – ir be konkursų yra priverstos rinktis pigiausią prekę.
Sukčiauti neleis
Partijų finansavimo reformos iniciatorė prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė tik už draudimą prie partijų iždų prisidėti juridiniams asmenims. Jų aukos 2011 metais sudarė apie 90 proc. visų aukų.
Tai, kad Seimas pritarė nuostatai draudžiančiai ir fizinių asmenų aukas, VRK pirmininkas Z. Vaigauskas laiko „apsiskaičiavimu“: „Manau, kad po metų dėl šito dalyko Seimas gali ir persigalvoti. Na, pirma reikia įvertinti naują tvarką, o tada galvoti, kas blogai. Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri draudžia ir fizinių asmenų aukas.“
Fizinių asmenų aukos bus leidžiamos tik rinkimų kampanijų metu savarankiškai save išsikėlusiems asmenims. Auka negalės viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų.
Z. Vaigauskas aiškino, jog formaliai naujas partijų finansavimo modelis yra kompleksiškas – galimas ne vienas, o keli finansavimo šaltiniai. Tačiau, nepaisant galimo gausesnio iždo, VRK jau bando numatyti galimus sukčiavimo scenarijus.
Vienas realiausių pavojų – noras kuo didesnę dalį gauti iš GPM. Nors ši auka anoniminė (jos gavėjas nematys 1 proc. skyrusiojo asmens duomenų), tačiau Z. Vaigauskas neatmeta galimybės, jog suinteresuoti asmenys (su partijomis susijusių bendrovių viršininkai ar kiti) gali skatinti, spausti darbuotojus skirti 1 proc. GPM vienai ar kitai partijai.
„Teisėsaugos institucijos čia turi reaguoti. Geriausias ginklas – viešumas. Svarbu netylėti apie tokius atvejus. GPM skyrimas atspindės realų visuomenės pasitikėjimą, tad bet koks nesusipratimas gali smarkiai sumažinti galimybę gauti dalį GPM“, – kalbėjo VRK pirmininkas.
Manoma, kad partijos taip pat gali bandyti legalizuoti nelegalias pajamas, didinti nario mokesčius ar užsiimti pernelyg pelninga prekyba – partijos gali užsidirbti platindamos atributiką. Tačiau Z. Vaigauskas tikino, jog partijų pajamų ir išlaidų ataskaitos yra atidžiai vertinamos.
Numatytą tvarką pažeidusios partijos dvejus metus iš eilės neturės teisės gauti valstybės dotacijos. 2006 metais dėl neskaidrios buhalterijos taip nukentėjo Darbo partija – pagal tuometines nuostatas metams nebuvo skirta dotacija, siekusi virš 1,1 mln. litų.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruotos 39 politinės partijos, tačiau rinkimuose kasmet dalyvauja kiek daugiau nei pusė jų.
Z. Vaigausko teigimu, šis aspektas gali būti vadinamas pagrindiniu saugikliu: „Pastebime, jog partijos stengiasi, kad tik neprisidirbtų ir gautų tas valstybės dotacijas. O šiuo atveju viešumą gali užtikrinti žiniasklaida bei politiniai oponentai.“
Skandins mažas žuveles?
Šiuo metu Lietuvoje užregistruotos 39 politinės partijos, tačiau rinkimuose kasmet dalyvauja kiek daugiau nei pusė jų. 10-12 savo kandidatus kelia nuolat, bet į parlamentą joms prasimušti nepavyksta.
Dėl naujos partijų finansavimo tvarkos burnoję parlamentarai teigė, jog tokiu būdu norima nuskandinti mažas politines partijas, kurios, neperžengusios 3 proc. rinkėjų balsų ribos, neteks teisės į valstybės dotaciją.
Tačiau Z. Vaigauskas teigė, jog mažosioms partijoms reikės išmokti aktyviau ir kūrybiškiau dirbti. Jų patiriami finansiniai nuostoliai esą nebus dideli: „Mažoms ar naujoms partijoms niekada nebuvo dosnūs juridiniai ar fiziniai asmenys. Kaip buvo anksčiau, taip ir dabar, – didžiausią finansavimą gaus didžiosios, į parlamentą patenkančios partijos.“
2011 metais 24 didžiausios šalies partijos sugebėjo surinkti 15,74 mln. litų iš fizinių ir juridinių asmenų bei partijos narių lėšų.
