Reikia prisijaukinti
Penkerius metus stebėjęs Afrikos gyvenimą panevėžietis fotomenininkas Valentinas Pečininas nusprendė visiems parodyti, ką atrado paslaptingame žemyne.
Apkeliavęs Maroką, Tunisą, Egiptą, Mauritaniją, Senegalą, Gvinėją Bisau ir Vakarų Sacharos dykumas fotomenininkas šiuos kraštus pristatė fotografijų parodoje „Alsuojanti Afrika“ Panevėžio dailės galerijoje.
Neįprastą kultūrą dar labiau atskleisti padėjo autoriaus pasirodymas. Jis demonstravo afrikietiškus šokius. Skambėjo šiam kraštui būdingų mušamųjų instrumentų ritmai.
Surengtoje parodoje eksponuojamos 58 spalvotos ir nespalvotos fotografijos. Jose autorius užfiksavo ne tokį gražų, kokį daugelis įsivaizduoja, Afrikos veidą. Nuotraukose gausu skausmo ir skurdo iškankintų žmonių, vos ne sąvartynais virtusių gamtos vaizdų.
Tai nupaveiksluoti, pasak parodos autoriaus, nebuvo lengva – kaskart atskridus į Afriką, fotografijai likdavo tik keturios valandos. Per tokį trumpą laiką tekdavo susirasti įdomius personažus, pelnyti jų pasitikėjimą ir užmegzti glaudų psichologinį ryšį. Kitaip, keliautojo tikinimu, nufotografuoti pavyktų tik saldžią, apsimestinę afrikiečių kasdienybę. Beje, tokią tikrovę, anot jo, vietiniams daug mieliau rodyti.
Afrikietiška laisvė
Paklaustas, ar įmanoma fotografijomis atskleisti visą Afrikos žemyną, menininkas nesigyrė, kad jam tai pavyko: „Jei sakyčiau, kad likau patenkintas – pasirodyčiau labai silpnas. Neturiu teisės puikuotis“.
Todėl priėmęs iššūkį kaip įmanoma plačiau nušviesti tikrąjį Afrikos veidą, keliautojas nusprendė tai padaryti per žmogų ir jo jausmus.
„Mano tikslas – per gyventojų emocijas parodyti Afrikos žemyną. Žiūrovai turi suprasti, kaip ten yra sunku ir koks juodaodžių ryšys su gamta“, – teigė keliautojas.
Parodos esmė, anot jo, patikinti, kad taisyklių vis dėlto naudingiau laikytis, nei būti chaotiškai laisvam. Afrikiečių nesuvaržytas požiūris ir elgesys, pasak V.Pečinino, privedė juos iki karo su gamta ir visiškos netvarkos: „Jie pasikliauja Dievu, afrikiečių įsitikinimu, tik jis turi viskuo pasirūpinti. Afrikos žmonės kur valgo, ten ir meta, nekovoja su skausmu ir nelaimėmis, nes tokia Aukščiausiojo valia“.
Todėl, autoriaus tikinimu, nesaugodami gamtos jie kenkia ir sau – užklumpa ligos ir įvairūs negalavimai. Tokia, anot jo, kovos su gamta kaina. Pateikdamas savo darbų parodą keliautojas stengėsi įtikinti tautiečius, kad mūsų gyvenimas yra daug geresnis, kai yra varžomas taisyklių, nei toks, kokį gyvena juodaodžiai.
Paroda sau
Ar supras fotografijų tikslą žiūrovai, menininkas labai nesirūpina. Jo įsitikinimu, svarbiausia, kad ši didelė patirtis paveikė jo paties savimonę ir suteikė galimybę realizuoti kūrybines idėjas.
„Įvertinimo nelaukiu – darau tai sau“, – pabrėžė V.Pečininas.
Tačiau artimiausiu metu jo fotografijas galės pamatyti viso pasaulio internautai. Mat paroda bus įdėta į internetinę svetainę.
Tokiu būdu autorius tikisi sulaukti ir užsieniečių dėmesio. Tačiau jei Panevėžio galerijoje pirmą kartą pristatyta paroda taip ir liks keliautojo stalčiuje, didelio nusivylimo, pasak V.Pečinino, neturėtų būti – šis darbas svarbiausias jam pačiam: „Afrika žavi, ji padarė mane dvasiškai stipresnį“.
Paklaustas, ar Afrikos gerbėjai dar turės progos sulaukti kitos paro-dos, fotomenininkas neslėpė, kad šie darbai baigė kelionių per kelias valstybes ciklą. Ateityje panevėžietis žada apkeliauti visą žemyną, bet ar iš ten padarytos fotografijos pasieks žmones, dar bus matyti.
Ingrida NAGROCKIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Afrika žavi, ji padarė mane
dvasiškai stipresnį“, – pabrėžė parodos „Alsuojanti Afrika“ autorius
V.Pečininas.
