Aplenkė jaunimas
Kol miesto valdininkai savo kabinetuose metai iš metų ieško
būdų, kaip sutvarkyti seniausią Panevėžyje šimtmečius skaičiuojantį
Skaistakalnio parką, grėblius ir kirvius į rankas suskubo griebti miesto
jaunimas.
Besikuriančios Šiuolaikinės alternatyvos ir kultūros asamblėjos
atstovai per trejetą savaičių pasiryžę pakeisti parko veidą – nupjauti žolę,
iškirsti menkaverčius medžius.
Dėl numatytų retinti medžių savo nuomonę kviečiami pareikšti ir
Panevėžio gyventojai, tačiau Aplinkos ministerijos želdynų ir želdinių
inventorizavimo ekspertas, miškininkystės mokslų daktaras Julius Bačkaitis
tikisi, kad tam prieštaraujančiųjų neatsiras.
„Neįsivaizduoju, kaip būtų galima sutvarkyti parką paliekant ne
vietoje pasodintus, retiems želdiniams trukdančius medžius“, – mano Aplinkos
ministerijos atstovas.
Unikalus augalais
Pagoniškus, runomis pažymėtus akmenis saugantis ir šimtamečiais
medžiais unikalus Skaistakalnio parkas pašiurpino jo įvertinti į Panevėžį
atvykusį želdynų ekspertą.
„Parke medžių tankiau nei gerai tvarkomame miške. Tai
patvirtins bet kuris urėdas ar girininkas. Čia pilna vėjo išvartytų, menkaverčių
želdinių, užstojančių šimtametes alėjas, retus bei vertingus medžius ir
augalus“, – teigė J.Bačkaitis.
Skaistakalnio parkas unikalus ir savo istorija, ir augmenija.
Istorikai neabejoja, kad šioje vietoje dar XVI a. gyvavęs valstybinis dvaras,
prie kurio kūrėsi Panevėžys. Iš senų laikų išlikusios liepų alėjos ir ąžuolai.
Pasak J.Bačkaičio, Skaistakalnio parko akcentas – reti, daugiau nei prieš šimtą
metų į Panevėžį iš Šiaurės Amerikos ir Tolimųjų rytų atvežti medžiai: raudonasis
ąžuolas, veimutinė pušis.
„Sovietmečiu pasodinus naujus želdinius, užuot parką papuošus
jį tik sugadino. Parkas turi būti taip sutvarkytas, kad medžiai ir krūmai
netrukdytų vieni kitiems augti ir užtektų žolei saulės. Labai nustebau šį kartą
parke radęs želiančią žolę. Prieš trejetą metų net jos nebuvo“, – pastebi
J.Bačkaitis.
Palikti likimo valioje
Daugiau nei pusės savivaldybių parkus vertinusio eksperto
teigimu, Skaistakalnį apleidęs Panevėžys – ne išimtis. Daugelis šalies
savivaldybių išgali prižiūrėti ir tvarkyti tik po vieną parką, kitus palikusios
likimo valiai.
J.Bačkaitis viliasi, kad Aukštaitijos sostinė taps pirmuoju
miestu, sugebėsiančiu pasirūpinti visais savo parkais.
Skaistakalnį planuojama pradėti tvarkyti nuo labiausiai
apleistos vietos – ne kartą degusios, benamių prieglauda tapusios poeto Juozo
Čerkeso-Besparnio sodybos.
„Simboliška, kad sodyba buvo pelniusi pragiedrulių vardą. Gal
nuo jos pradės švisti ir visas parkas?“ – viliasi J.Bačkaitis.
Eksperto nuomone, kad parkas įgautų veidą, didelės investicijos
nereikalingos.
„Ne pati didžiausia bėda, kad ten nėra betonuotų takų ar
žibintų“, –įsitikinęs ekspertas.
Planavo pagražinti kiču
Miesto Savivaldybė prieš keletą metų taip pat buvo užsimojusi
sutvarkyti Skaistakalnį, tačiau planus teko atidėti dėl gyventojų sukelto
triukšmo.
Gražiausią ir pagoniškus laikus menančią Panevėžio vietą
ketinta paversti mažuoju Paryžiumi.
Prieš ketvertą metų Savivaldybės skelbtą parko architektūrinių
idėjų konkursą laimėjęs vilnietis architektas siūlė parke įgyvendinti meilės
miesto idėją. Projekte buvo numatyta parke įrengti „Eifelio bokštą“ ir varpinę –
apžvalgos tašką, prancūziškos dvasios vyninę, Meilės alėją su jausmingoms
žinutėms rašyti skirtu meilės medžiu.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 16 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Laukia reakcijos. Dėl
numatytų retinti parko medžių savo nuomonę kviečiami pareikšti ir Panevėžio
gyventojai, tačiau ekspertai viliasi, kad tam prieštaraujančiųjų neatsiras.
