Lietuva gali pretenduoti į Gineso rekordų knygą kaip
šalis, kurioje daugiausia iškelta bylų prieš valstybę. Policijos darbuotojų bei
ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vėl stoja į kovą dėl savo teisių ir
pradeda ruoštis teismų maratonui. Kol pareigūnai svarsto, kaip susigrąžinti
valstybės skolą, susidariusią dėl mažesnės nei kitų Lietuvos piliečių minimalios
mėnesinės algos, Seimas vos neįtvirtino dar vieno absurdiško įstatymo projekto.
Pagal jį specialiųjų tarnybų darbuotojų atlyginimai liktų priklausomi nuo
politikų užgaidų bei Seimo rinkimų nuotaikų.
Išsigando reklamos
Pareigūnus ginančias profesines sąjungas apstulbino praėjusią savaitę Seimui svarstyti pateiktas buvusios socialinių reikalų ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės inicijuotas Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Jo esmė – pakeisti valstybės tarnautojams mokamos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuria remiantis skaičiuojamas pareigūnų darbo užmokestis, pavadinimą į bazinę mėnesinę algą (BMA). Toks pakeitimas, profesinių sąjungų nuomone, reikštų, kad politikams būtų atrištos rankos šokdinti valstybės tarnautojus. MMA nustatoma Trišalėje (Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių) taryboje, o BMA dydžius siūlytų Seimas. „Jei politikai pradės nustatyti pareigūnų, ugniagesių, kitų valstybės tarnautojų atlyginimus, vadinasi, jie bus pakelti tik prieš rinkimus“, – mano Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Narkienė.
Už tokį įstatymo projektą balsavo 18 seimūnų, 41 buvo prieš, 28 – susilaikė. Tačiau vargu ar dauguma nepritarusiųjų pavadinimo pakeitimui buvo suinteresuoti ugniagesių, policininkų, muitininkų bei kitų pareigūnų gerove. Tai pačiai – valstybės tarnautojų – kategorijai priklauso ir patys Seimo nariai. „Nuo šio įstatymo projekto priklauso valstybės politikų atlyginimas. Jie nenori reklamuotis, kad jiems taip pat kiltų atlyginimai, jei patys didintų BMA. Tokiu atveju jei, pavyzdžiui, policijos pareigūnui atlyginimas augtų 10 litų, politikams – jau 220 litų“, – pažymėjo L.Narkienė.
Kišenių nepapildys
Šiuo metu valdininkų ir žemiausios grandies pareigūnų, patruliuojančių gatvėse, darbo užmokesčio koeficientas skiriasi net 5,5 karto. Tai – unikalus atvejis Europos Sąjungoje. „Kitose valstybėse žemiausios grandies pareigūnų patiriama rizika atstoja turinčiųjų aukščiausią kategoriją išsilavinimą. Šių kategorijų atlyginimai Europoje skiriasi 3,5 karto“, – aiškino Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas.
Profesinės sąjungos siūlo atlyginimus kelti būtent žemajai grandžiai, tai yra valstybės tarnautojams iki 15-os kategorijos, ir taip skirtumą sumažinti bent iki 4,5 karto. S.Džiauto nuomone, Seimo svarstomas projektas dėl MMA pavadinimo pakeitimo į BMA pareigūnams neduos jokios naudos. „Kišenės mums tai nepapildys. Jei būtų ryškūs ženklai, kad kas nors keistųsi į gera, sutiktume ir su tokiu projektu“, – patikino ugniagesių atstovas.
Pretenduoja į rekordą
Vyriausybė, pasinaudodama dar 1999 metais įsigaliojusiu Valstybės tarnybos įstatymu, iki šiol valstybės tarnautojams yra „įšaldžiusi“ 430 litų dydžio mėnesinę minimalią algą. Per tuos šešerius metus šalyje infliacijai išaugus 6 procentais, ne valstybės tarnautojams minimumas buvo keltas kelis kartus ir šiuo metu siekia jau 550 litų. Pasak L.Narkienės, šiais metais sueina terminas, kai valstybės tarnautojai jau gali pareikalauti valstybės jiems grąžinti skolą, susidariusią dėl šio skirtumo. Muitininkai jau ėmėsi skaičiuoti, kiek jiems valstybė skolinga. Prie jų ketina prisijungti ir Vyriausybės diskriminuojamų kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai. Lietuvą gali sukrėsti neregėto masto pareigūnų prieš valstybę teismų skandalas. „Skundas jau paruoštas, tik įdomu, ar jis pasieks Konstitucinį Teismą, ar Strasbūrą“, – svarstė S.Džiautas. Preliminariais skaičiavimais, valstybės skola pareigūnams, susidariusi dėl šešerius metus jiems nekeltos minimalios mėnesinės algos, siektų 700 milijonų litų.
Jau dabar Lietuva gali pretenduoti į Gineso rekordų knygą kaip šalis, kurioje daugiausia iškelta bylų prieš valstybę: net 5000 pareigūnų šiuo metu teisiasi dėl laiku jiems neišmokėto darbo užmokesčio.
Plačiau skaitykite birželio 7 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Per šalį nuvilnijusiais mitingais gynę savo teises pareigūnai netrukus iš valstybės pareikalaus dar vienos, apie 700 milijonų litų siekiančios skolos.
