Skambina pavojaus varpais
Užuot sulaukus profesionalios policininkų, ugniagesių ar su
korupcija kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pagalbos, gyventojams gali
tekti susidurti su savo darbą atmestinai atliekančiais pareigūnais.
Muitinės gali tapti atlaidesnės kontrabandininkams, o įkalinimo
įstaigose – susilpnėti nuteistųjų priežiūra.
Apie tokį pavojų visuomenę įspėja kai kurios statutinių
pareigūnų profesinės sąjungos. Jos pasipiktinusios valdžios užmojais iš
pareigūnų atimti socialines privilegijas ir šiuo atžvilgiu prilyginti juos
eiliniams šalies piliečiams.
Teisingumo ministerija parengė statutų pataisas, pagal jas
statutiniams valstybės tarnautojams suvienodinamas laikinojo nedarbingumo,
tėvystės (motinystės) bei vaiko priežiūros pašalpų dydis. Šiems įstatymų
projektams pritarė Vyriausybė ir jie dabar svarstomi Seime.
„Sumažintas darbo užmokestis, nemokamos atostogos, net kuro
tarnybiniam automobiliui stygius sugrąžins mus 20 metų atgal, kai į policiją ėjo
dirbti tik tie, kurie daugiau niekur nepritapo“, –prognozuoja Lietuvos vidaus
reikalų sistemos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis irgi neslepia esąs
sunerimęs. Jo nuomone, pareigūnai nusipelnė turėti bent šiokių tokių socialinių
privilegijų, palyginti su kitais gyventojais, ir neteisinga jų socialines
garantijas suvienodinti.
Tačiau Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad tos
socialinės garantijos, kurios nėra objektyviai siejamos su pareigūnų darbo
specifika, neturėtų skirtis nuo kitiems asmenims nustatytų socialinių garantijų.
Pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo, motinystės, vaiko priežiūros pašalpų dydžio
ir trukmės.
Ministerijos teigimu, pareigūnai nebus visiškai prilyginti
eiliniams darbuotojams, jie ir toliau turės papildomų socialinių garantijų,
susijusių su jų darbo rizika.
Praras trečdalį pajamų
Teisingumo ministerijos parengtose statutų pataisose
pareigūnams ligos atveju siūloma nebemokėti 100 procentų kompensuojamojo darbo
užmokesčio dydžio išmokų, kurias jie iki šiol gauna susirgę.
Siūloma, kad jiems už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo
nedarbingumo dienas būtų mokama iki 80 procentų, už 3–7 dienas – 40 procentų, o
nuo 8 dienos – 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
Pareigūnams taip pat siūloma sumažinti motinystės (tėvystės),
vaiko priežiūros išmokas tokiu procentu, kokiu jis sumažintas kitiems
gyventojams. Teisingumo ministerijos nuomone, neteisinga, kad dėl sunkios šalies
finansinės padėties visiems gyventojams šios išmokos buvo sumažintos, o
statutinių valstybės tarnautojų tai nepalietė.
L.Soščekienės teigimu, neteisinga yra ignoruoti faktą, kad
pareigūnų darbas susijęs su nuolatine rizika sveikatai ir gyvybei, jiems tenka
dirbti ir dieną, ir naktį, lyjant, sningant ar kepinant saulei. Be to, esą
pareigūnai, skirtingai nei kiti valstybės tarnautojai, negali dirbti jokio kito
darbo, negali dalyvauti politinėje veikloje ir kt.
„Šiandieninė situacija tokia, kad iš pareigūno reikalaujama
puikių darbo rezultatų, nepriekaištingo elgesio, bet jam taikomi įvairūs
apribojimai, draudimai, drastiškai mažinamos socialinės garantijos“, – kalbėjo
ji.
Profesinės sąjungos vadovė sakė, kad jie už tai, jog
statutiniams pareigūnams būtų paliktos dabar galiojančios socialinės garantijos,
tačiau būtų griežtinama nedarbingumo kontrolė, kad 100 procentų vidutinio darbo
užmokesčio dydžio ligos pašalpa gaunantys pareigūnai nepiktnaudžiautų.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis „Sekundei“ teigė, kad su
statutinių įstaigų vadovybėmis bei profesinėmis sąjungomis vargais negalais buvo
sutarta, jog jiems būtų mokama 85 procentų vidutinio kompensuojamojo darbo
užmokesčio dydžio nedarbingumo išmoka.
„Pareigūnai, nors ir nenoriai, tiek nusileido. Juk vis dėlto
sunkmetis paliečia visas sritis. Tačiau projekto rengėjai neatsižvelgė į Vidaus
reikalų ministerijos nuostatą socialines garantijas pareigūnams mažinti ne taip
drastiškai“, – kalbėjo ministras.
R.Palaičio teigimu, pareigūnai dirba kitokiomis sąlygomis nei
kiti darbuotojia, todėl turėtų turėti didesnes socialines garantijas.
L.Soščekienės teigimu, jeigu Seimas pritars Teisingumo
ministerijos siūlymams, pareigūnai laikino nedarbingumo atveju praras trečdalį
pajamų.
„Pareigūnai dirbs sirgdami, o tai turės neigiamos įtakos darbo
kokybei“, – tikino ji.
Profesinės sąjungos vadovė neabejoja: atėmus iš pareigūnų dabar
turimas socialines garantijas, teisėsaugos institucijos susilpnės ir neigiamas
pasekmes neišvengiamai pajus visa visuomenė.
Tarp statutinių – irgi nelygybė
Teisingumo ministerijos teigimu, dabar socialinių garantijų
atžvilgiu lygybės nėra ir tarp pačių statutinių pareigūnų. Mat statutinių
valstybės tarnautojų socialinės garantijos reglamentuojamos atskiruose
atitinkamų statutinių tarnybų statutuose (Valstybės saugumo departamento,
Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, Vidaus tarnybos,
Muitinės).
Nors dauguma statutinių valstybės tarnautojų socialinių
garantijų šiuo metu reglamentuojama panašiai, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų,
sudarančių sąlygas kilti atskirų statutinių tarnybų pareigūnų diskriminacijai.
Tai siekiama pašalinti – nustatyti visiems statutiniams valstybės tarnautojams
vienodas socialines garantijas.
Kaip jau minėta, nedarbingumo atveju ar tėvystės (motinystės)
bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams
siekiama nustatyti tokias pat socialines garantijas (gaunamų išmokų dydį ir jų
mokėjimo trukmę), kokios yra nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatyme visiems kitiems dirbantiems asmenims.
Teisingumo ministerijos nuomone, valstybė, mažindama tam tikras
socialines garantijas, turi pareigą laikytis Konstitucijoje įtvirtinto
lygiateisiškumo principo, jį pažeidus būtų pažeistas ir teisinės valstybės
principas. Ministerijos teigimu, jei valstybė mažina įstatymuose nustatytas
socialines garantijas (pašalpų, kitų išmokų dydžius ir jų mokėjimo trukmę), tai
turėtų būti daroma nuosekliai ir sistemiškai, proporcingai mažinant socialines
garantijas visoms gyventojų grupėms.
Minėtos priežastys esą lėmė būtinybę peržiūrėti ir statutiniams
valstybės tarnautojams nustatytas socialines garantijas (jų dydžius), nes būtų
diskriminuojami visi kiti dirbantys šalies gyventojai.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 9 d. “Sekundėje”
Inga SMALSKIENĖ
