Imbieras paraudo
Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais,
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko
todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų
kiekius produktuose, pakeitė europiniai.
Juose nitratai pavojingais žmogaus sveikatai laikomi tik
esantys vandenyje, o daržovėse ir vaisiuose nedraudžiami net ir didžiuliai jų
kiekiai. Kiek nitratais užterštos daržovės, dabar tėra tik jas auginančio
ūkininko ir pardavėjo sąžinės reikalas.
Šią savaitę į vieną iš Panevėžio prekybos centrų užsukusi
panevėžietė pensininkė J.Jackevičienė, atšalus orams, ketino pastiprinti
organizmą žiemai – nusipirkusi citrinų ir imbiero iš jų pasigaminti stiprų
vitaminų užtaisą.
Ji imbierą sutarkavo ir sumaišė su citrinų sultimis. Tačiau
moters entuziazmas greitai dingo, kai pamatė, kad jos pasigaminta tyrė įgijo
ryškų oranžinį atspalvį. Vėliau spalva ėmė keistis.
„Sumaišėme medų ir citrinų sultis, o dedant imbierą tyrės
spalva ėmė darytis rausva. Tai labai nustebino, nes daug kartų esame darę mišinį
ir visuomet jis būna baltas. Pagalvojome, kad kažkas ne taip. Imbierą labai
reklamavo praėjusiais metais visą žiemą kaip priemonę nuo gripo“, – „Sekundei“
pasakojo moteris.
Kitą dieną J.Jackevičienė kreipėsi į įvairias kontroliuojančias
institucijas, tačiau teigė niekur nesulaukusi pagalbos.
Atsakymo negavo
„Paskambinau į Visuomenės sveikatos centrą, jo darbuotojai
patarė kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą, o iš ten pasiuntė į
laboratoriją Respublikos gatvėje. Tačiau ten pasakė, kad jie netikrina, reikėtų
vežti į Vilnių ir už tyrimą mokėti 50 litų. Niekur pagalbos negavome, mums
pasakė: jeigu įtartina, išmeskite. Tačiau juk kiti žmonės gali pirkti ir jiems
taip pat atsitiks“, – kalbėjo J.Jackevičienė. Ji stebėjosi, kad nė viena įstaiga
nesiėmė išsiaiškinti, ar daržovės ir vaisiai nėra užteršti nitratais.
„Pasidarė įdomu, kokiu būdu tai galima padaryti. Juk spaudoje
skaitome, kad tarnybos tiria ir suranda pažeidimus, o mums niekaip nepasiseka“,
– stebėjosi panevėžietė.
Po bendravimo su valstybinėmis tarnybomis moteris išeities
pradėjo ieškoti pati: nuėjo į parduotuvę, nusipirko nitratų testą.
„Pasirodė, kad mūsų pagamintas produktas atitinka aukščiausias
paskutines dvi testo padalas ir maistui vartoti nebetinkamas. Violetinė spalva
rodė, kad nitratų skaičius yra tarp 250 ir 500 miligramų litre“, – teigė
J.Jackevičienė.
Ta žinia moteris netrukus pasidalijo su kaimynais.
„Parodėme kaimynams, jie patarė papasakoti kuo daugiau žmonių,
kad taip gali atsitikti. Buvo ir tokių, kurie, dar nepabaigus aiškinti, atspėjo,
kad testo padala buvo violetinė“, – įspūdžius pasakojo J.Jackevičienė.
Nitratai nedraudžiami
Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas teigia, kad panevėžietės imbiero ir
citrinų mišinio netyrė, nes moteris nenorėjusi registruoti oficialaus skundo.
Esą tokiais atvejais už tyrimus turi susimokėti mėginį atnešęs žmogus.
„Mes galime ištirti nemokamai, jeigu žmogus užregistruoja
skundą. O ji norėjo tyrimus atlikti dėl savęs, tokie yra mokami. Kai skundas
parašytas, paimame mėginius“, – aiškino V.Kontautas.
Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas
žadėjo patikrinti parduotuvę, kurioje panevėžietė įsigijo citrinas ir imbierą.
Tačiau net ir tai padarius prekybininkams už didelius nitratų kiekius maisto
produktuose niekas negrėstų, nes jų normos jau kurį laiką
nereglamentuojamos.
„Pagrindinis mūsų tiriamas rodiklis yra sunkieji metalai ir
pesticidai, o ne nitratai. Pagal Europos Sąjungos reglamentą nitratai nėra
išskirti. Nitratus tiriame tik geriamajame vandenyje.
Pagal naują teoriją nitratai daržovėse greitai suyra ir didelio
poveikio neturi. Žmogaus sveikatai pavojingiausi sunkieji metalai ir
pesticidai“, – tvirtino V.Kontautas
Tarnybos viršininkas teigė, kad daržovės ir vaisiai buvo
tiriami anksčiau, kai dar galiojo sovietinis standartas.
„GOST standartai yra labai seni, išlikę nuo 1950-ųjų. Nuo tų
laikų, kai daržoves apsaugoti dar buvo naudojami DDT chemikalai vabzdžiams
naikinti. Dabar jie uždrausti, todėl nebeaktualu“, – teigė V.Kontautas.
Leidžiami kiekiai
Ar Europos Sąjungos reglamentai, neįpareigojantys tikrinti
nitratų kiekio daržovėse, reiškia, kad jie iš pavojingų sveikatai staiga tapo
nekenksmingi?
Bendrovės „Gerva“, kuri atlieka vandens tyrimus ir nustato jame
nitratų kiekį bei gamina nitratų testus, direktorius Vytautas Pelakauskas teigė,
kad tos medžiagos netapo nekenksmingais maisto priedais. Tačiau tvirtino, kad
nereikia pervertinti jų pavojaus.
Anksčiau daržovėms ir vaisiams buvo nustatytos leistinos
nitratų normos, o dabar visa tai palikta ūkininkų sąžinei. Europos Sąjungoje
reglamentuotas nitratų kiekis yra tik geriamajam vandeniui – jų leidžiama iki 50
miligramų litre. Nitratų kiekis reglamentuojamas tik gūžinėse salotose ir
špinatuose. Šiose daržovėse leidžiami dideli kiekiai – net iki 2000 miligramų,
arba iki 2 gramų kilograme.
„Labai daug priklauso nuo tręšimo. Apskaičiuota, kad tinkamai
tręšiant galima daržoves užauginti taip, kad jose nitratų bus tik pėdsakai.
Reikia suprasti, kad nei špinatų, nei salotų nesuvartojami milžiniški kiekiai –
vienas kitas lapas nepadaro didelės žalos. Kitoms daržovėms nitratų kiekiai
nereglamentuojami tikintis, kad visi ūkininkai dirba sąžiningai, tačiau realiai
taip nėra. Dažnai net ekologinių ūkių daržovėse aptinkami dideli kiekiai
nitratų“, – pasakojo V.Pelakauskas.
Bendrovės vadovas teigė, kad nitratų žala priklauso nuo
vartojamų daržovių populiarumo: kuo dažniau valgoma to produkto, tuo didesnis
pavojus, kad organizmas gaus daugiau nitratų, net jeigu jų ir yra nedideli
kiekiai.
„Imbiero su citrina bijoti nereikia, nes kilogramo šio produkto
niekas nesuvalgys“, – komentavo V.Pelakauskas.
Bendrovės vadovas teigė girdėjęs, kad į žmogaus organizmą per
dieną neturėtų patekti daugiau nei 3,5 miligramo nitratų kilogramui svorio. 100
kilogramų sveriantysis per dieną galėtų gauti 350 miligramų nitratų
nesibaimindamas dėl savo sveikatos.
Būdas užsidirbti
V.Pelakauskas mano, kad GOST standartai Lietuvos daržovių
augintojams dar praverstų. Nors daugelis įsitikinę, kad turguose daržovės ir
vaisiai turi būti mažiausiai užteršti chemikalais, tačiau dažnai ta nuomonė būna
klaidinga, nes kai kurie ūkininkai linkę apgaudinėti.
„Visi orientuojasi į kiekį, bet ne į kokybę. Reikėtų tikėti, ką
sako pardavėjai, bet kartais praverstų ir pasitikrinti. Perkant didesnius
kiekius daržovių patartina jas ištirti, bet įsigyjant keletą agurkų tai būtų
sudėtinga“, – sakė V.Pelakauskas.
Jam pritaria ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius skyriaus vedėja Vida Vyčienė. Ji
mano, kad Lietuvoje nereglamentuojami nitratų kiekiai daržovėse kai kuriems
ūkininkams atvėrė kelią sukčiavimui.
„Jei žmogus neturi padorumo ir savigarbos, jis darys viską, kad
užsidirbtų. Sakoma, kad pinigai nekvepia. Jeigu jam reikia daug pinigų, jis
bulvę užaugins didelę ir greitai. Jeigu reikia svorio, naudos daug azotinių
trąšų ir pasieks rezultatų. Tačiau lazda turi du galus, taip užauginta bulvė
ilgai neišsilaikys, be to, trąšos dabar daug kainuoja, todėl kažin ar logiška
pilti jas saujomis. Sovietiniais laikais trąšos buvo pigios, todėl niekas jų
nenormuodavo“, – argumentavo Visuomenės sveikatos centro specialistė.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 22 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. IŠTYRĖ. J.Jackevičienės
įsigytas testas parodė, kad citrinų ir imbiero tyrė užteršta nitratais.
