Oficiali statistika, skaičiuojanti, kiek
reikia daugiau dirbti, kad būtų galima nusipirkti tą patį statistinį dešros
gabalą, šiemet sunkiai spėja su skaičiuokliu paskui bėgančią infliaciją. Kas
mėnesį vartotojų krepšelio išlaidos auga taip, kaip augdavo praėjusio amžiaus
dešimtojo dešimtmečio pradžioje – Lietuvoje rubliui nueinant nuo finansų arenos.
Šį balandį metinė infliacija dar kartą mušė rekordus. Litas nuo 2007 metų
balandžio nuvertėjo beveik 12 procentų. Finansų ekspertai perspėja, kad kelerius
metus kilęs šalies ūkis jau ima kristi, ir spėlioja, kas jo kuprinėje – parašiutas ar infliacijos akmuo?
Krepšelis pabrango 159 litais
SEB banko analitikai, atsižvelgdami į šalies infliacijos rodiklius, skaičiuoja, kad maistas, būsto išlaidos ir komunalinėms paslaugoms šiemet kiekvienam Panevėžio apskrities gyventojui kainuos vidutiniškai 159 litais daugiau nei 2007 metais.
Naujas panevėžiečio minimalus vartojimo krepšelis (būtinosios paslaugos ir prekės) jau perkainotas nuo 565 iki 724 litų. Šeimos, kuriose vienam asmeniui tenka mažesnė suma, jau gali save priskirti prie skurstančiųjų.
„Artimiausiu metu viskas ir toliau turėtų brangti, todėl tokioms šeimoms ypač svarbu kontroliuoti išlaidas ir akylai stebėti besikeičiančias kainas“, – sako SEB banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 17,5 procento pabrangę maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai ir 18,3 procento – išlaidos būstui.
Per kelis ateinančius mėnesius brangs centralizuotai teikiama šiluma ir karštas vanduo. Didžiausias kainų šuolis bus prasidėjus šildymo sezonui. Tikėtina, kad šis brangimas nebus paskutinis: kylančios gamtinių dujų kainos pasaulyje ir toliau į viršų stums šilumos kainas.
Kryžkelėje su infliacija
Ekspertų nuomone, auganti infliacija, didėjantis biudžeto deficitas ir kiti požymiai byloja, kad labiau tikėtinas ateities įvykių scenarijus yra ne staigi apokalipsinė krizė, o lėta viso ūkio recesija.
Vis dėlto jie prisipažįsta, kad Lietuva dabar stovi kryžkelėje – kaip pasakos Jonelis kvailelis.
„Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas dar praėjusių metų pabaigoje „Verslo vartams“ minėjo, kad kelias, kuriuo pasuks mūsų šalis, dar nežinomas. Finansų ekspertas tada buvo linkęs manyti, kad labiau tikėtina, jog gyventojai veikiausiai išvengs didelio sukrėtimo.
Tai pasiekti, kaip teigė analitikas, pavyktų, jeigu infliacija ir darbo užmokestis augtų tik per pirmąjį 2008 metų pusmetį, o paskui stablizuotųsi.
Tačiau situacija dabar tokia, kad tikėtina, jog po pirmojo pusmečio infliacija atitrūks nuo darbo užmokesčio ir pasikinkiusi dvikinkį skaičių viena šuoliuos iki 2009-ųjų pradžios ar net 2010-ųjų pirmojo ket-virčio pabaigos. Toks įvykių scenarijus reikštų, kad kritus gyventojų perkamajai galiai ir išaugus nedarbui visiems tektų susiveržti diržus. Beveik prieš pusmetį tokia tikimybė buvo vertinama 30 procentų.
„Vis dar manau, kad realesnis pirmasis scenarijus. Gal su tam tikra korekcija į blogesnę pusę, – „Verslo vartams“ teigė T.Andrejauskas. – Tačiau perkamoji gyventojų galia krenta gana sparčiai ir neaišku, ar pavyks pristabdyti infliaciją, todėl antrojo varianto (nuskurs daugiau gyventojų), palyginti su metų pradžia, tikimybė yra išaugusi.“
Jeigu iki metų pabaigos nepavyks sumažinti infliacijos ir ji bus dviženklė, anot pašnekovo, tai 2009-aisiais tikrai pradės stoti ekonomikos variklis.
„Pastaraisiais metais BVP labiausiai didėjo dėl augančio vidaus vartojimo, todėl milžiniška infliacija sumažins vartojimo mastus, ir tai bendrai ekonomikos raidai turės ne mažesnės įtakos nei pasaulyje kylančios naftos kainos, – paaiškino T.Andrejauskas. – Dabar būtų gerai turėti 6–7 procentų infliaciją, o ji jau beveik dvigubai didesnė. Jeigu ji šoktelės iki 15 procentų, tada net viduriniosios klasės, jau nekalbant apie mažai uždirbančiuosius, pajamos bus suvalgytos.“
Įvykiai spartesni
Pirmajame pusmetyje infliacijai daugiausia įtakos turėjo vienkartiniai sprendimai – akcizų pakėlimas, o metams persiritus į antrą pusę lemiamos bus kylančios naftos ir dujų kainos.
„Sunku pasakyti, kokia bus naftos kainų dinamika. Vien per kelis pastaruosius mėnesius ji pabrango nuo 100 iki 130 dolerių už barelį, ir tai kelia nerimą“, – tvirtino T.Andrejauskas.
Vertindami naujausias ekonomikos tendencijas „Hansabanko“ analitikai padidino infliacijos prognozes iki 9,9 procento (buvo 8 procentai), 2009 m. – iki 6,7 procento (buvo 4,8 procento).
„Iš esmės peržiūrėjome savo ankstesnes prognozes, atsižvelgėme į didesnę, negu tikėtasi, įtampą dėl infliacijos, ji turės dar daugiau įtakos namų ūkių vartojimui.
Prognozuojame, kad sparčiai augančios sąnaudos, kylančios kainos, smunkantis vartotojų optimizmas ir brangstantis išorinis kapitalas atvėsins Lietuvos ekonomiką labiau, negu buvo tikėtasi“, – tikino „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.
Verslas turės persitvarkyti
Dėl to, kaip keičiasi šalies ūkio raida, anot pašnekovo, gyventojams nereikėtų pernelyg jaudintis, nes tai tik laikina.
„Ekonomika vystosi cikliškai – pagal spiralės principą. Šį kartą ekonomika juda ja žemyn, – įsitikinęs T.Andrejauskas. – Investicijų mažėja, naujų darbo vietų nebesukuriama, infliacija brangina gyvenimą, tačiau po jos ateis pakilimas.“
Ekonomikos cikliškumas turi ir teigiamų savybių. Kai prasideda ekonomikos kritimas, anot pašnekovo, verslas ieško būdų restruktūrizuotis.
„Iki šiol buvo daug investuojama į verslo plėtrą, o dabar verslininkai stengsis investuoti į jo efektyvumą. Ir tai jau netolimoje ateityje duos rezultatų, – teigė pašnekovas. – Automatinis augančių sąnaudų naštos perkėlimas ant vartotojų pečių yra trumpalaikis požiūris, jis gali sužlugdyti ne vieną verslą. Norint išgyventi augančios infliacijos sąlygomis visų pirma reikia kovoti su sąnaudomis, o ne pirmai progai pasitaikius kelti kainas.“
Jeigu taip atsitiktų, įsisuks vadinamoji infliacijos ir darbo užmokesčio spiralė. Kitaip tariant, kainos ir algos, besigainiodamos viena kitą, augtų kartu ir nenumaldomai. Tai, anot pašnekovo, galėtų sukelti didžiulę struktūrinę krizę.
Palyginti su ja 1998–1999 metais Lietuvą užklupusi Rusijos krizė pasirodytų kaip paprasta geografinė ekonominė bėda, turėjusi tik menkų padarinių. Dėl Rusijos finansų sistemos griūties bankrutavo apie 30 procentų šalies įmonių ir į gat-ves plūstelėjo dešimtys tūkstančių bedarbių.
Gyvenimas pabrango
Jau dabar šalies gyventojams reikia uždirbti vis daugiau, kad patenkintų savo maitinimosi poreikius ir įpročius. „Verslo vartai“ palygino 2005 metų pabaigos produktų kainas Panevėžyje ir dabartines.
Kai kurie maisto produktai per tą patį laikotarpį pabrango dvigubai. Kadangi dar brango ir įvairios, tarp jų ir komunalinės, paslaugos, vartotojų krepšelis, kuris statistikų naudojamas infliacijos lygiui apskaičiuoti, atrodo itin išsipūtęs nuo kainų.
Palyginti su 2005-aisiais, ryžiai pabrango beveik 4 kartus, juoda ruginė duona ir svogūnai – dvigubai, pomidorai – 80 procentų.
Kita statistika: kilogramas jautienos su kaulu pabrango nuo 11,02 lito iki 19 litų, kiaulienos su kaulu – nuo 8,89 lito iki 12 litų, viščiuko – nuo 5,89 lito iki 9 litų, grietinės – nuo 5,88 lito iki 8,42 lito, sviesto – nuo 15 litų iki 20 litų, varškės – nuo 10,25 lito iki 12,50 lito, pieno – nuo 1,67 lito iki 2,90 lito, litras degtinės – nuo 25 litų iki 34 litų. Brango ir kiti maisto produktai.
Maisto ir paslaugų kainoms šovus į viršų, darbo užmokesčio padidėjimas įspūdingas atrodo tik grafinėje erdvėje, o ne realiame gyvenime. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje, atskaičius mokesčius, beveik pasiekė 2000 litų kartelę. Panevėžio apskrityje – 1500 litų. Profesinių sąjungų duomenimis, tiek uždirba tik trečdalis šalies gyventojų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Jau dabar šalies gyventojams reikia uždirbti vis daugiau, kad patenkintų savo maitinimosi poreikius ir įpročius. Naujas minimalus vartojimo krepšelis šiemet jau perkainotas nuo 565 iki 724 litų.
