Lietuva yra panaudojusi 23 proc. visos numatytos ES paramos.
ES paramos panaudojimo apžvalgą atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teigia, kad nepaisant to, jog Lietuva yra viena iš greičiausiai ES lėšas įsisavinančių šalių, įsisavinimas vis tiek atsilieka nuo numatyto plano.
Lietuvai iki šių metų pradžios išmokėti 23 procentai visos skirtos ES struktūrinių fondų paramos. Daugiau lėšų yra panaudojusios tik Estija ir Airija. ES panaudojimo vidurkis – 14 proc.
Tačiau LLRI atkreipia dėmesį, kad 2009 ir 2010 metais įsisavinta tik 75 proc. suplanuotos sumos. Šiais metais numatyta įsisavinti didžiausią sumą – 4,331 mlrd. litų, tad kyla abejonių, ar šiemet pavyks įgyvendinti planą. Vertinant 2008-2010 metų laikotarpį, labiausiai nuo plano atsilieka Sanglaudos veiksmų skatinimo programa (įsisavinta 66 proc. planuotos sumos) ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (77 proc.). Ekonomikos skatinimo veiksmų programoje panaudota 85 proc. planuotos sumos.
„Šiame programavimo laikotarpyje daug laiko nebeliko. Duomenys rodo, jog ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje atsilieka nuo numatyto plano. Daugiausia ES lėšų planuojama įsisavinti 2011 m., didelę jų dalį – paskutiniais programavimo laikotarpio metais. Todėl reikia iš anksto numatyti, kaip būtų galima perskirstyti ES lėšų panaudojimą, tiek siekiant vykdyti užsibrėžtą planą, tiek didinat ES lėšų panaudojimo naudą“, – teigia LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
LLRI pateikia principus, kuriais remiantis siūlo esant reikalui perskirstyti ES lėšas šiame ar planuoti lėšų panaudojimą kitame programavimo laikotarpyje 2014-2020 m.
Ekspertai taip pat įspėja apie skubėjimo panaudoti pinigus keliamus pavojus: „Greitai įsisavinamos lėšos gali
šalies ekonomikai turėti mažai naudos, kai lėšų įsisavinimas yra laikomas savitiksliu ir vykdomas neįvertinant galimų neigiamų ES lėšų įsisavinimo pasekmių.“
„ES lėšų panaudojimo principai ir gairės reikalingi todėl, jog ES lėšų panaudojimas nėra savitikslis, jis turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, ES lėšos gali iškraipyti konkurenciją bei išstumti privačias investicijas, jos taip pat prisideda prie spartesnio kainų augimo, gali turėti neigiamą poveikį valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui, sukuria prielaidas korupcijai atsirasti“, – sakė R. Vainienė.
Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, mažinant šias neigiamas pasekmes ES lėšomis visų pirma turi būti finansuojami ne komercinės veiklos projektai, o tai, kas yra valdžios rankose ir yra laikoma viešosiomis gėrybėmis, pvz., švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra. Taip būtų sumažinamas konkurencijos iškraipymas, kuris atsiranda tuomet, kai finansuojamos atskiros įmonės ar sektoriai.
„Kur įmanoma, ES teikiamą paramą reikia skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, tai leistų reformoms vykti sklandžiau. Labai svarbu ir tai, jog ES fondų lėšų panaudojimas netaptų savaiminiu tikslu bei valstybės biudžeto išlaidų didinimo priežastimi. Dar vienas principas – naudoti ES lėšas Lietuvai privalomiems ES reikalavimams tenkinti ir taip mažinti šių reikalavimų naštą“, – sako V. Žukauskas.
