Daugiausia priekaištų dėl ES paramos panaudojimo Valstybės kontrolė pažėrė transporto projektams.
Po Valstybės kontrolės atlikto audito dėl ES paramos panaudojimo Europos Komisija (EK) nurodė įvertinti 27 Lietuvoje įvykdytus transporto projektus ir sustabdyti finansavimą. Kyla įtarimų, kad dalis ES fondų lėšų panaudota netinkamai.
EK dar šių metų sausį priėmė sprendimą laikinai sustabdyti ES paramą transporto srities projektams. Tokių veiksmų Briuselio pareigūnai ėmėsi po to, kai Valstybės kontrolė informavo apie atliktą 2009 metų ES struktūrinės paramos – 3,6 mlrd. litų – panaudojimo auditą. Kontrolieriams kilo įtarimų, kad 19,3 mln. litų projektuose numatytos išlaidos neatitinka ES paramos lėšų investavimo taisyklių, o didžiausia suma – beveik 15 mln. litų – buvo abejotinai panaudota transporto projektuose.
Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė IQ teigė, kad tai pirmas kartas, kai EK nurodė Lietuvai sustabdyti mokėjimus ir atlikti tyrimus. Tokių sprendimų sulaukė ir kitos Bendrijos šalys, kurioms taip pat nurodyta išsiaiškinti, ar ES parama buvo panaudota laikantis nustatytų reikalavimų. Kai kurie auditorių nurodyti trūkumai jau ištaisyti.
Ginčijasi dėl atliktų darbų
Lietuvoje tyrimą atliekanti Transporto investicijų direkcija (TID) aiškinasi, kiek pagrįstos 48-ios Valstybės kontrolės pastabos 27-iuose transporto projektuose, kurių dauguma – kelių tiesimo projektai. Ataskaitoje nurodoma, kad 2009 metais TID iš viso netinkamai apmokėjo mažiausiai 14,77 mln. litų ES paramos, iš jų didžiausia suma – maždaug 6,2 mln. litų – buvo skirta pažeidžiant galiojančius teisės aktus įgyvendinant Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams statybos projektą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ES paramos lėšos buvo naudojamos net nuolatinei kelių priežiūrai, nors tai esą neprisideda prie kelių transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo.
TID direktorius Alminas Mačiulis vylėsi, kad pavyks EK įtikinti, jog ne visi auditorių pastebėjimai yra pagrįsti priekaištai. Daugiausia klausimų kyla dėl tam tikrų ES reikalavimų traktavimo. Pavyzdžiui, ar lietaus nuotekų drenažas yra kelio dalis, kaip mano projektų vertintojai, ir gali būti finansuojama ES lėšomis, ar inžineriniai tinklai, kaip įsitikinę auditoriai, kurie laikosi nuomonės, kad šių darbų negalima finansuoti iš to paties projekto paramos.
Diskusija tebevyksta ir dėl darbų, kurie buvo atlikti už ES lėšas, tačiau nebuvo numatyti pirminiuose planuose. Pavyzdžiui, 2007 m. rekonstruojant kelią Marijampolės savivaldybėje, savivaldybės prašymu avaringame kelio ruože buvo įrengtos papildomos pėsčiųjų perėjos, greitį mažinantys kalneliai, pėsčiųjų takas ir autobusų stotelė. Valstybės kontrolė mano, kad šie darbai negalėjo būti finansuoti ES lėšomis ir buvo nebūtini. TID manymu, pažeidimų nepadaryta, nes vienas iš ES lėšomis finansuoto projekto tikslų buvo eismo saugumo gerinimas.
TID taip pat ginčija Valstybės kontrolės pastabas dėl būtinybės įrengti VIP salę rekonstruojant Vilniaus oro uostą 2007 m. Tačiau TID pripažįsta, kad oro uostas galėjo ne pagal paskirtį išleisti 99 tūkst. litų įrengiant papildomus šviestuvus oro uosto C korpuse.
A.Mačiulio teigimu, net jeigu ir bus nustatyti tam tikri pažeidimai, Lietuva neturėtų netekti ES lėšų – jos bus skirtos kitiems transporto projektams. Pirminiais TID skaičiavimais, ne pagal taisykles galėjo būti panaudoti 341,2 tūkst. litų, o ne 14,8 mln. litų, kaip skelbia Valstybės kontrolė.
Tyrimą ketinama baigti per artimiausius kelis mėnesius ir išvados bus pateiktos EK.
Kai kurios programos gali žlugti
Valstybės kontrolieriai, analizavę ES paramos panaudojimą, taip pat turėjo priekaištų dėl viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų: nepagrįstai ribojamas subrangos mastas, užsakovo rezervas įtraukiamas į viešojo pirkimo vertę ir pan. Nustatyta atvejų, kai nesilaikoma skaidrumo ir nediskriminavimo principų – dėl pasirinktų netinkamų pirkimo būdų neužtikrinama didesnė galimų tiekėjų konkurencija, dėl nekokybiškos pirkimų dokumentacijos atsisakoma dalies įsigytų darbų, perkami papildomi, projekte nenumatyti ir projektams įgyvendinti nebūtini darbai, dėl ko išauga bendra statybos projekto vertė.
Auditorių nuomone, tobulintina supaprastintų viešųjų pirkimų priežiūros sistema, nes šiuo metu supaprastintus pirkimus, kurių vertė gali siekti iki 16 mln. Lt, institucijos vykdo vadovaudamosi savo parengtomis taisyklėmis, kurių atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui niekas nekontroliuoja.
Be to, valstybiniai auditoriai įžvelgia riziką dėl kai kurių ES paramos tikslų pasiekimo. Pavyzdžiui, JESSICA fonde, iš kurio finansuojama būstų atnaujinimo programa, ir JEREMIE fonde, sukurtame finansuoti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, sukauptos lėšos, nepaisant didelių EK deklaruotų sumų, naudojamos vangiai, todėl šios priemonės gali neduoti tokios naudos, kokios buvo tikimasi jas kuriant.
Audituotoms institucijoms iš viso pateikta 210 rekomendacijų, kaip būtų galima tobulinti sistemą ir šalinti nustatytus neatitikimus. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, dauguma institucijų atsakingai įgyvendina joms teiktas rekomendacijas, nemažai jų buvo įgyvendinta jau audito metu.
Šis metinis auditas yra jau trečiasis, kai valstybiniai auditoriai įvertina 17-os institucijų, Lietuvoje sudarančių valdymo ir kontrolės sistemą, veiklą administruojant ES paramą, teikiamą transporto, sveikatos priežiūros, verslo skatinimo, užimtumo, turizmo, viešojo administravimo, aplinkosaugos ir kitose srityse. Audito metu taip pat tikrinami paramos gavėjų įgyvendinami projektai, kurių išlaidos buvo deklaruotos EK.
