Vadinamoji dviejų procentų parama labai svarbi visoms organizacijoms, tačiau esame linkę ją skirti tiems, apie kuriuos dažniau girdime.
Vaidotas Ilgius, atstovaujantis vieną dažniausiai 2 procentų paramos sulaukiančių organizacijų, – „Maisto banką“, – džiaugiasi, jog lietuviai mokosi aukoti ir daro tą dosniai.
Gyventojai įvairioms organizacijoms kasmet gali skirti 2 procentus, o partijas gali paremti 1 procentu sumokėto pajamų mokesčio. Šiemet organizacijoms ir politinėms partijoms paramą nuo praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė daugiau nei pusė milijono žmonių.
Dalijome dosniau
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtina, kad šiemet šiuo atžvilgiu buvome aktyvesni nei pernai. Sulaukta ir daugiau gyventojų prašymų skirti paramą, ir paaukotos didesnės sumos.
Paramos suma organizacijoms ir partijoms šiais metais siekia beveik 16,5 mln. eurų, o pernai buvo apie 15 mln. eurų.
2016 metais lėšų gyventojų sulauks beveik 23 400 skirtingų paramos gavėjų, pernai tokių buvo 22 400.
VMI duomenimis, šiemet tarp organizacijų daugiausiai paramos lėšų sulauks Lietuvos kariuomenė (201 tūkst. eurų), labdaros ir paramos fondai „Bėdų turgus“ bei „Mamų unija“ (po 177 tūkst. eurų). Tarp politinių partijų, didžiausios gyventojų paramos sulauks Liberalų sąjūdis (262 tūkst. eurų), Socialdemokratų partija (211 tūkst. eurų) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (210 tūkst. eurų).
Tiesa, Panevėžio miesto ir rajono žmonių prioritetai buvo kiek kiti. Jie daugiausia rėmė fondą „Rugutė“, vietos mokyklas, medžiotojų būrelius, sporto klubus ir panašiai. Apskrities VMI duomenimis, šiais metais įvairiems paramos gavėjams daugiau nei 39 000 gyventojų visoje apskrityje paskyrė 920 tūkst. eurų (pernai – 838 tūkst. eurų). Panevėžio mieste įvairioms organizacijoms paramą paskyrė 19 000 gyventojų, ir tai yra šiek tiek daugiau nei pernai. Šiais metais pervedamos paramos dydis siekia beveik 456 tūkst. eurų (pernai – 426 tūkst. eurų). Panevėžio rajone daugiau nei 5 200 gyventojų skyrė 146 tūkst. eurų paramos (pernai beveik 115 tūkst. eurų skyrė per 5 100 rėmėjų).
Panevėžio mieste yra beveik 880 paramos gavėjų, rajone – apie 230.
Partijoms šiais metais puspenkto tūkstančio apskrities gyventojų skyrė 57 tūkst. eurų (pernai 50 tūkst. eurų).
Panevėžio apskrities VMI duomenimis, Panevėžio mieste partijoms 1 351 rėmėjas pervedė daugiau nei 17 tūkst. eurų, daugiausia – beveik 6 tūkst. eurų – sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Per 3 tūkst. eurų skirta Demokratinei darbo ir vienybės partijai, o „Lietuvos sąrašas“ sulaukė daugiau nei 2 tūkst. eurų paramos.
671 Panevėžio rajono gyventojas partijas parėmė 12 tūkst. eurų, iš jų beveik pusė skirta Lietuvos socialdemokratų partijai. Per 2 tūkst. eurų rajone skirta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, o per 1,2 tūkst. eurų – Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams).
Konstatuojama, kad per pastaruosius trejus metus remiančių partijas žmonių apskrityje po truputį daugėja – 2014 metais partijas parėmė 4 110 gyventojų, o 2016-aisiais tokių rėmėjų jau buvo 4 552.
Remiame garsiau apie save pranešančiuosius
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad žmonės, remdami vieną ar kitą organizaciją, veikiausiai atsižvelgia į tai, kas tuo metu aktualu. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, jo nuomone, nėra tvirtai apsisprendę, kam skirti paramą. Taigi ją automatiškai atiduoda populiaresnėms, akį traukiančioms iniciatyvoms ir veikloms.
„Pastaruoju metu dažniau buvo kalbama apie kariuomenę, daug dėmesio skiriama jos įvaizdžiui gerinti ir buvo įvestas privalomasis šaukimas, tai atitinkamai gyventojai nusprendė paremti“, – sakė „Panevėžio balso“ pašnekovas. Jis mano, kad tai labai svarbu, nes lietuviai nėra prisirišę prie kurios nors vienos veiklos.
Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, faktas, kad lietuviai vis dažniau skiria paramą ir vienoms ar kitoms politinėms partijoms, rodo visuomenės brandą.
Anot ekonomisto, kai žmogus nežino, kam panaudoti minėtus pinigus, remia tas veiklas, kurios daugiausia investuoja į viešuosius ryšius ir reklamą. Tad nekeista, kad prieš kelerius metus daugiausia paramos pritraukdavo gyvūnų globos organizacijos.
„Kai kurios kačiukų, šuniukų prieglaudos užsiimdavo gana agresyvia komunikacija, – primena Ž. Mauricas. – Bet didžioji dalis žmonių, manyčiau, tikrai neturėjo tikro noro jas remti. Paprasčiausiai nebuvo, ką daugiau daryti, ir parama buvo skiriama toms sritims.“
Ekspertas tikisi, kad ateityje daugiau paramos turėtų sulaukti įvairios švietimo, kultūros įstaigos. Ne paslaptis, kad ne viena švietimo įstaiga už paramos pinigus išsprendžia įsisenėjusias problemas. Tačiau, Ž. Maurico manymu, faktas, jog mokyklos ar darželiai laukia tokių lėšų, kad galėtų pagaliau kiek nors sutvarkyti patalpas, rodo paramos panaudojimo brandos trūkumą. Nes šie pinigai neturėtų būti viešojo finansavimo pakaitalu – jais turėtų būti finansuojami svarbūs visai bendruomenei papildomi projektai. Bent jau tokia buvo idėja.
„Jei remiamos valstybės finansuojamos institucijos, tada visa paramos idėja šiek tiek kvestionuojama – ar išvis jos reikia? Tada gal geriau mokesčius sumokėti ir valstybė duos šiek tiek daugiau?“ – svarsto ekonomistas.
Kalbant apie partijų rėmimą, Ž. Maurico teigimu, gyventojų aktyvumas buvo bepradedantis augti.
„Pastaraisiais metais netgi buvau šiek tiek nustebęs, nes nemaža dalis gyventojų davė tą procentą partijoms. Tai rodo galbūt ir tam tikrą visuomenės brandą“, – pašnekovas sako, kad tai geresnė alternatyva nei, tarkime, parama privačioms įmonėms ar asociacijoms, kai galimi interesų konfliktai. Ekonomisto teigimu, tokiu būdu žmonės gali paremti kad ir alternatyvias, dar finansavimo negaunančias partijas, arba politines jėgas, kuriomis pasitiki, kurios yra mažiau korumpuotos ir panašiai.
Dauguma dar tik mokosi
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius, buvęs vienu šios sistemos iniciatorių Lietuvoje, sako stebintis 2 procentų skyrimo statistiką nuo pat pradžių. Ir taip pat pritaria, prieš kelerius metus stebėtas gyvūnų prieglaudų populiarumas buvo susijęs su jų matomumu visuomenėje. Tokiu pat matomumu jau porą metų naudojasi Lietuvos kariuomenė.
V. Ilgius sako domėjęsis kitų šalių, kuriose veikia panaši sistema, praktika. Jose taip pat yra vadinamoji „laiminčiųjų“ paramą organizacijų grupių trijulė, ji paprastai būna dešimtuko viršuje. Tai gyvūnų globos organizacijos, organizacijos, padedančios vaikams, organizacijos, kovojančios su sunkiomis ligomis. Jo manymu, jei gyvūnų globos organizacijos konsoliduos, turės centralizuotą paramos surinkimą ir paskirstymą, jos turėtų būti populiarios.
„Tai, kad populiarus „Bėdų turgus“, tai, kad kuris laikas yra populiari „Mamų unija“, labai normalu ir natūralu“, – patikina V. Ilgius.
Pasaulyje įvykus didelei humanitarinei nelaimei, kaip buvo, pavyzdžiui, buvo po cunamio Pietryčių Azijoje, daugiau paramos tradiciškai skiriama Raudonajam Kryžiui.
Tačiau kai kurios šiuo metu Lietuvoje dosniau gyventojų remiamos politinės jėgos, pašnekovo manymu, ilgainiui turėtų užleisti vietą kitoms organizacijoms, kurios mokosi lėšų telkimo būdų.
Pasak „Maisto banko“ atstovo, nėra taip lengva pasiekti, kad gyventojai skirtų paramą. Reikia turėti daug savanorių, kurie prašytų, skambintų, bendrautų su žmonėmis. Šiuo atžvilgiu puikiai pasitarnauja besivystančios informacinės technologijos ir socialiniai tinklai – paprasčiau pasiekti žmones.
„Dabar tą galima padaryti paprasčiau ir matome rezultatą“, – apie pokyčius kalba V. Ilgius.
Geri darbai daromi po truputį„Negalime sakyti, kad lietuviai nejautrūs, nesupranta, neremia. Du procentai, kaip edukacinė, pratinimo aukoti priemonė, savo darbą padarė ir tebedaro.“
V. Ilgius, „Maisto bankas“
Kaip minėta, paramos lėšos neretai naudojamos biudžetinėms įstaigoms remontuoti. V. Ilgius pasakoja turėjęs galimybę dalyvauti tarptautiniame tyrime, per kurį lygintos šalys, turinčios 2 procentų paramos sistemą arba kuriose apie tai galvojama.
„Lietuva unikali tuo, kad mes vieninteliai Centrinėje ir Rytų Europoje leidžiame skirti paramą ne tik nevyriausybinėms, bet ir biudžetinėms organizacijoms, – sako jis. – Tiek nevyriausybinės, tiek biudžetinės organizacijos tarnauja viešajam interesui, viešajam gėriui, teikia viešąsias paslaugas ir tarsi neturėtų būti išskirtos. Tačiau švietimo įstaigos pagrįstai sako, kad jų finansavimas iš biudžeto niekada nebūna pakankamas. Negali ginčytis – joms reikia ir langus susidėti, ir įsigyti inventoriaus, ir visa kita.“
V. Ilgius nemano, kad sistema ydinga. Pasak jo, tą pripažįsta ir tarptautiniai ekspertai – bent jau neteko girdėti, kad Lietuvos sistemos išskirtinumas būtų blogybė.
„Nėra prasminga kalbėti apie sistemos panaikinimą. Prasminga kalbėti apie jos skaidrinimą, tų lėšų viešinimą. Mes visada sakome, kad organizacijoms, kurios gauna daugiau pinigų, reikėtų pačioms visuomenei pasakoti, kaip juos panaudoja. Galbūt būtų protinga, jei nuo tam tikros sumos būtų privaloma atsiskaityti“, – svarsto fondo atstovas.
V. Ilgiaus teigimu, tokia sistema leidžia mokesčių mokėtojams patiems nuspręsti, kam aukoti pinigus – ar paremti gyvūnus globojančias, ar su ligomis kovojančias organizacijas. Yra žmonių, remiančių organizacijas, kurioms priklauso patys, pavyzdžiui, medžiotojų būrelį.
„Galimybė visiems turėti lygų balsą ir skirti savo mokesčio nedidelį procentą leidžia daugeliui organizacijų gauti kelis šimtelius, – V. Ilgius sako, kad didžioji dauguma paramos gavėjų sulaukia nedidelių sumų. – Už tuos pinigus didesnių darbų nepadarysi – tik pasikeisi langą ar perdažysi sienas.“
Bet ir tai, pašnekovo nuomone, yra puiku.
„Nes taip mes įtraukiame žmones į visuomeninį gyvenimą, – pabrėžia V. Ilgius. – Tada jie labiau domisi, ką veikia įstaigos ir organizacijos. Tas atsiliepia ir kitoms tradicinėms aukojimo formoms, savanorystei. Daugiau aukojama ir įprastu būdu. Per keletą metų Lietuva iš visiškų autsaiderių pagal aukojimą ir aktyvumą dabar lygiuojasi į Europos vidutiniokes.“
„Negalime sakyti, kad lietuviai nejautrūs, nesupranta, neremia. Du procentai, kaip edukacinė, pratinimo aukoti priemonė, savo darbą padarė ir tebedaro“, – priduria jis.
Daugiausia gyventojų paramos 2016 metais Panevėžio mieste sulaukė (Eur):
Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ – 47609,16
Panevėžio gyvūnų globos draugija – 27221,28
K. Paltaroko gimnazija – 14144,23
J. Balčikonio gimnazija – 11424,52
„Saulėtekio“ progimnazija – 8129,18
„Vilties“ progimnazija – 7555,76
5-oji gimnazija – 7402,12
Futbolo klubas „Rikošetas“ – 6869,76
V. Mikalausko menų gimnazija – 6243,20
Panevėžio J. Miltinio gimnazija – 6237,56
Panevėžio rajone (Eur):
VšĮ Įstros lėktuvų muziejus – 4835,62
Velžio gimnazija – 3748,28
Smilgių gimnazija – 2708,96
„AQ Wiring Systems“, UAB, darbuotojų profesinė sąjunga – 2436,46
Grigaliūnų šeimyna – 2320,38
Krekenavos M. Antanaičio gimnazija – 2206,38
Ekstremalaus turizmo klubas „Beribiai“ – 1982,58
Orientavimosi sporto klubas „Arboro“ – 1883,84
Paįstrio Švč. M. Marijos globos parapija – 1877,99
Medžiotojų būrelis „Bizonas“ – 1832,70
Daiva SAVICKIENĖ
