Protestuotojų daugiau
Šeštadienį po pietų prasidėjęs homoseksualų ir juos palaikančių
organizacijų bei piliečių žygis Upės gatve pradžioje nežadėjo didelių sukrėtimų.
Į renginio vietą buvo įleidžiami tik parado dalyviai bei žurnalistai, o visą
teritoriją nuo „Forum Palace“ iki Baltojo tilto atitvėrė policijos pajėgos.
Policininkų skaičius kelis kartus viršijo eitynių dalyvių skaičių. Prieš renginį
prie patikros posto rikiavosi eitynes palaikę ir joms prieštaravę
protestuotojai.
„Norim dalyvauti, norime taikiai ir demokratiškai pareikšti
savo nuomonę eitynių dalyviams, bet matome, kad užtvaros – visi lygūs prieš
dorovę. Valstybė demokratinė, bet negalime savo nuomonės pareikšti. Renginys už
lygybę, bet mūsų neleidžia“, – stovėdamas su plakatu, ant kurio buvo užrašas
„Gėjų ir lesbiečių eitynėms – ne!“, piktinosi kaunietis Skirmantas.
Į homoseksualų renginį atėjusios dvi vilnietės neslėpė
atstovaujančios seksualinėms mažumoms. Merginų nerimo priežastimi tapo tai, jog
jų policija taip pat neleido į eitynių teritoriją.
„Mums sakė, kad įleis be leidimų, bet susirinko per daug
žmonių, todėl mūsų neįleido. Nebuvo lengva ruoštis eitynėms, nes kai žinai, kad
pamatys dalis visuomenės, kuri yra netolerantiška, bus atėjusių pasižiūrėti
pažįstamų, giminių ir draugų, sunku atspėti, kokia bus reakcija ir kaip po to
reikės gyventi. Nuo kai kurių giminų savo seksualinę orientaciją slepiame“, –
atviravo vilnietės Aistė ir Irma.
Iš viso į paradą susirinko apie 500 dalyvių, nors pradžioje
buvo skelbta, kad jų bus pusantro šimto mažiau. Į renginį taip pat atvyko
užsienio šalių ambasadoriai bei europarlamentarai. Į koloną išsirikiavę „Baltic
pride“ eitynių „Už lygybę“ dalyviai su savimi nešėsi vaivorykštės spalvų
vėliavas bei plakatus su užrašais, raginančiais ginti jų teises. Protestuotojų
ir žiūrovų galėjo būti penkis ar šešis kartus daugiau nei parado dalyvių.
Išliejo pyktį
Pažiūrėti eitynių dar gerokai prieš jų pradžią iš visų pusių
rinkosi minios smalsuolių. Kai kurie nusėdo Neries krantinę ir veiksmą stebėjo
iš toli. Didelė dalis priešiškai nusiteikusių žmonių – jų galėjo būti iki
pusantro tūkstančio – susirinko prie Baltojo tilto. Čia atmosfera prasidėjus
renginiui kaito labiausiai. Tvora nuo policijos atskirti protestuotojai, vos tik
eitynių kolona pajudėjo, įsišėlo. Pradžioje minia skandavo tik šūkius,
įžeidžiančius seksualines mažumas: „Lauk, mūsų tauta žudoma“, „Gėjų diktatūrai –
ne!“ „Pederastai, jūs purvini išsigimėliai“. Vėliau visą įtūžį protestuotojai
išliejo ant užkardas saugojusių policininkų. Į juos buvo paleisti garsiniai
sprogmenys, dūminiai užtaisai bei akmenys. Į tai policijos pareigūnai atsakė
ašarinėmis dujomis. Homoseksualų paradas tapo proga pasireikšti įvairiems
radikalumu pasižymintiems Lietuvos politikams. Toje pačioje minioje galima buvo
išvysti prieštaringai vertinamus Kauno tarybos narį Stanislovą Buškevičių,
nacionalistus Mindaugą Murzą, Gediminą Žemaitį, politikoje mažai besireiškiantį
Vytautą Šustauską, Seimo narius Kazimierą Uoką ir Petrą Gražulį, kairiųjų
pažiūrų politiką Algirdą Paleckį.
„Iš gamtos iškrypimą atsineša gal vienas procentas, iš per daug
gero gyvenimo jie tampa pederastais. Reta kuri motina pagimdo gėjų, bet kai
geras gyvenimas, pabando ir tampa iškrypėliais“, – teigė į protestuotojų gretas
įsiliejęs V.Šustauskas.
Veiksmo vieta buvo tapęs ir kitas Neries krantas. Prie pat upės
išdygo iš lentų sukaltas medinis kryžius, o į upę nuleidę pripučiamą baidarę
protestuotojai ėmė angliškai šūkauti: „Gėda visuomenei, palikite mūsų vaikus
gyvus“. Netrukus protesto dalyvius sulaikė su motorine valtimi upėje budėję
policininkai, protestuotojus jie nutempė į kitą krantą ir perdavė ten buvusiems
pareigūnams, tačiau šiems jų sulaikyti nepavyko, nes perpjovę prie baidarės
pririštą virvę protestuotojai pasišalino.
Lietuvos vaizdas?
Šeštadienio įvykiai Vilniuje nustebino eitynes ir protestus
stebėjusius užsienio žurnalistus.
„Tai tikras Lietuvos vaizdas: kryžius paupyje, pilna policijos
ir agresyvūs žmonės“, – tarpusavyje įvykius aptarinėjo du anglakalbiai
žurnalistai.
Protestai kulminaciją pasiekė tada, kai renginys ėjo į pabaigą.
Protestuotojams pabandžius nugriauti tvoras, sąmyšiu pasinaudojo K.Uoka ir
P.Gražulis, peršokę užtvarą policijos nesustabdyti politikai patraukė prie
besiskirstančių parado dalyvių ir pabandė kibti jiems į atlapus. Tik tada
politikus sulaikė atsipeikėję policininkai. Per protestus iš viso buvo sulaikyta
19 žmonių, turėjusių sprogmenų ir kitų neleistinų daiktų. Seimo nariams K.Uokai
ir P.Gražuliui gresia administracinė atsakomybė dėl riaušių skatinimo.
Eitynėse dalyvavęs vilnietis Redžinaldas Alarkonas svarstė, kad
jei ne policijos pajėgos, daugeliui dalyvių būtų iškilęs realus pavojus.
„Jeigu renginys būtų neapsaugotas, dėl savo sveikatos ir
gyvybės tikriausiai bijotų visi, bet manau, kad vis tiek eitų ir kovotų dėl
lygių teisių. Šis paradas nieko nepakeis, bet galbūt po truputį kasmet situacija
keisis“, – kalbėjo R.Alarkonas.
Atvyko palaikyti
Lesbiečių ir gėjų parade gausiausiai dalyvavo ne lietuviai, bet
iš užsienio atvykę seksualinių mažumų atstovai. Jie teigė, jog renginyje
dalyvauja norėdami atkreipti dėmesį į diskriminaciją Lietuvoje.
„Lenkijoje prieš keletą metų buvo panaši problema – tai galima
pavadinti deja vu. Iki šiol Lenkija šiuo atžvilgiu buvo blogiausia šalis
Europoje, dabar tokia tikriausiai Lietuva. Valdžia Lenkijoje du kartus buvo
uždraudusi paradus, o renginys Krokuvoje sukėlė kai kurių žmonių agresiją, buvo
panaši situacija kaip ir Vilniuje. Gėjų paradai Lenkijoje rengiami dešimt metų
ir dabar spadėtis pasikeitusi į gerąją pusę, manau, kad ir Lietuvoje ji pasikeis
per dešimt metų. Mums svarbu čia būti ir palaikyti Lietuvos gėjus“, – pasakojo
iš Lenkijos atvykęs Bžegošas Černeckis.
Portugalas Manuel Mangualhaes teigė, jog kitose Europos
valstybėse seksualinėms mažumoms atstovaujantys žmonės nejunta tokių suvaržymų,
kokius patiria lietuviai.
„Atvykome pareikšti solidarumo su Lietuvos homoseksualais ir
padėti jiems. Gyvenimas jiems čia yra sunkus, jie net negali mitinguoti be
policijos apsaugos ir reikšti savo nuomonės. Portugalijoje visiškai kitokia
padėtis. Ten homoseksualų renginiai organizuojami be jokių leidimų ir apsaugos.
Mes turime teisę reikšti savo nuomonę be jokių kliūčių“, – teigė
M.Mangualhaes.
Užtarė ir ne gėjai
Savo priklausomybės seksualinėms mažumoms neslepiantis Seimo
narys Rokas Žilinskas prieš homoseksualų paradą pasisakė už tai, kad renginys
Vilniuje nevyktų. Tačiau politikas teigė pakeitęs nuomonę, kai buvo pabandyta jį
uždrausti.
„Persigalvoti buvo visiškai nesunku. Iki šiol buvau skeptiškai
nusiteikęs dėl pačių eitynių, nes visada maniau, kad nuosaiki diskusija gerokai
vertingesnė nei pačios eitynės, vėliavos ir transparantai. Tik diskusijoje
atrandama tiesa. Bet nesuklyskime – dabar mes kalbame ne apie gėjų eitynes, bet
apie žmogaus teises, konstitucines piliečių teises, kurias buvo pamėginta ir
tebėra mėginama paminti. Kiekvienas pilietis privalo suvokti, jog turi stoti šių
teisių ginti, nes kitą kartą gali būti pabandyta paminti jo teises“, – teigė
R.Žilinskas.
Eitynėse dalyvavo ne tik homoseksualios pakraipos žmonės, bet
ir save heteroseksualams priskiriantys žmonės. 38 metų vilnietis Algis
Davidavičius rankose laikė gėjus palaikantį plakatą. Jis teigė esantis
krikščionis vyras, turintis šeimą, bet vis tiek palaikantis homoseksualus.
„Mažumos be reikalo demonizuojamos. Vaizduojamos kaip velniai.
Visų pirma tai yra žmonės, net jei jie jaučia ir gyvena kitaip. Aš pats anksčiau
bijojau, bet kai pažinau asmeniškai, pamačiau, jog tai žmonės kaip ir aš.
Nemanau, kad jų verta bijoti, ir tai nepakeitė nei mano seksualinės
orientacijos, nei požiūrio į gyvenimą. Esu ištikimas savo žmonos vyras ir trijų
vaikų tėvas, neketinu tapti kažkuo kitu. Jei šie žmonės bus nutildyti ir jų
teisėta demonstracija nuslopinta, kaip kad buvo bandoma daryti iki šiol,
vadinasi, mūsų demokratija neveiks, nes kiekvienos grupės, kuri vadovaujasi
įstatymais ir kelia reikalavimus, nuomonė gali būti nuslopinta. Tokiu atveju
gyvensime baltarusiškoje prievartinės daugumos valstybėje, aš tam prieštarauju“,
– pasakojo A.Davidavičius.
Vyras teigė, kad homoseksualų eitynės ginant demokratijos
vertybes jam yra tiek pat svarbu kaip ir sausio 13-osios įvykiai.
Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 10 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
ELTOS nuotr. PROTESTAS. Homoseksualius žmones
palaikančiose eitynėse „Už lygybę“ dalyvavo apie 500 netradicinės seksualinės
orientacijos žmonių ir juos palaikantys piliečiai bei organizacijos.
