Panevėžio miesto ir rajono bažnyčios nuo šiol sudarys sąlygas laidotuvių pamaldose dalyvauti visiems, o ne tik velionio artimiesiems, kaip dabar dažniausiai yra. Iki šiol laidotuvių dieną Mišios už mirusįjį buvo aukojamos tik anksti ryte, per bendras pamaldas. Dabar tikintieji galės pasirinkti patogesnį laiką. Pavyzdžiui, ne 8, o 12 ar 13 valandą, kai pasimelsti už velionį galės susirinkti daugiau žmonių.
Keičia tvarką
Nusistovėjusi laidojimo tvarka keičiama Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko iniciatyva. Jo Ekscelencija dar pavasarį vyskupijos dekanatų susirinkime apie tai kalbėjo su kunigais, o neseniai dar kartą paprašė jų pasistengti dėl tikinčiųjų, kad šie nepatirtų nepatogumų.
Kunigai sako, kad papildomų Mišių aukojimas iš jų pareikalaus daugiau laiko, o jie ir šiaip yra gana užimti. Juolab kad dažnas aptarnauja ne vieną parapiją.
Bažnyčia turės ir papildomų išlaidų, nes reikės kviestis vargonininką, patarnautojus, kurie paruoštų Mišioms ir sutvarkytų po jų. Tačiau dvasininkai tikina, kad šias organizacines problemas išspręs ir prisitaikys prie tikinčiųjų pageidavimų.
Vyskupas J.Kauneckas keisti nusistovėjusius laidojimo įpročius prašo ir tikinčiųjų. Vyskupas ragina juos liautis nešus velioniui didžiulius, brangius vainikus ir glėbius gėlių, o paremti jo artimuosius.
„Žaviuosi meile mirusiems artimiesiems, bet laidotuvėse dažnai matau ir neprotingą išlaidavimą: gėlių ir vainikų kalnus, nors po kelių dienų visa tai atsiduria šiukšlyne. Ką gėlė duoda mirusiajam? Šiokią tokią laikiną pagarbą, daugiau nieko. Jos svarbios tik mums, gyviesiems, o mirusiajam reikia mūsų maldų“, – kalbėjo J.Kauneckas.
Paprotį apkrauti karstą brangiomis gėlėmis aukštas dvasininkas vadina absurdišku. Jis nori, kad laidotuvių apeigos būtų atnaujintos, jose žmonės dalyvautų nuo pradžios iki pabaigos, kaip moko Katalikų bažnyčia, ir laikytųsi lietuvių tautos tradicijos padėti vienas kitam sunkią valandą.
Asmeninė vyskupo patirtis
Jo Ekscelencija, gavęs daugybės tikinčiųjų nusiskundimų dėl Bažnyčios nelankstumo, susirūpino keisti nusistovėjusį laidojimo pamaldų laiką.
Laidotuvėse paprastai dalyvauja visi giminės, kaimynai, bendradarbiai, pažįstami. Kaimuose prieš išnešant velionio karstą laidotuvių dalyviai eina į bažnyčią pasimelsti už mirusįjį. Tačiau miestuose yra kitaip.
Laidotuvių dieną Mišios aukojamos ankstį ryte, o mirusysis palydimas į kapines iš šarvojimo salės dieną, dažniausiai vidurdienį ar po pietų. Dalis laidotuvėse dalyvaujančių žmonių neturi galimybės atvykti į Mišias, atlikti išpažinties, priimti Komuniją.
J.Kauneckui ir pačiam teko dėl to patirti nepatogumų, kai buvo pakviestas į giminaitės vyro laidotuves. Vyskupą informavo, kad Mišios bus 8 valandą, o karstas bus išnešamas 14 valandą.
Jo Ekscelencija neturėjo galimybės visą dieną praleisti kitame mieste, todėl į Mišias neatvyko, nors ir labai norėjo.
J.Kaunecko brolis į paskutinę kelionę buvo palydėtas taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti laidotuvėse nuo pradžios iki galo – Mišios buvo laikomos ne anksti ryte, o prieš išnešant karstą iš šarvojimo salės.
Vyskupo teigimu, gražu ir prasminga į laidotuvių pamaldas atnešti į bažnyčią mirusiuosius, kurie visą gyvenimą šventadieniais ją lankė.
Bet dvasininkas supranta, kad mirusiojo giminėms dėl to bus papildomų išlaidų, o šiais laikais daug kas gyvena nepasiturinčiai.
Tad jis siūlo mirusįjį palikti šarvojimo salėje, o visiems laidotuvių dalyviams eiti į bažnyčią pasimelsti Mišiose.
Rūpestis dėl bažnytinių ritualų
Kristaus Karaliaus katedros administratorius Eugenijus Troickis sako, kad dabartinė tvarka, kai į Mišias laidotuvių dalyviai ateina per įprastas pamaldas, t. y. iš ryto, dvasininkams patogesnė.
Kitu metu aukojamoms Mišioms jie turės skirti papildomai laiko, kurio, kaip žinia, dėl didelio užimtumo ir taip stokoja.
Beje, Mišias laiko ne mažiau kaip du kunigai, be to, reikalingas vargonininkas, patarnautojai. Po rytinių pamaldų praėjus kelioms valandoms jiems vėl tektų atvykti į bažnyčią. Tačiau E.Troickis patikino, kad visos šios organizacinės problemos išsprendžiamos.
Kunigui didesnį susirūpinimą kelia religinis aspektas, tiksliau – kaip reikės išlaikyti adoracijos tęstinumą.
Adoracija – tai ypatinga pamaldumo forma, Dievo pagerbimas ir garbinimas.
Panevėžio katedroje vyksta metinė adoracija. Jėzus Kristus Švenčiausiame Sakramente adoruojamas kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro visus Eucharistijos metus.
Švenčiausias Sakramentas išstatomas po rytinių Mišių (apie 9.30 val.) iki vakarinių Mišių (18 val.), sekmadieniais – nuo Sumos (13 val.) iki vakaro pamaldų (18 val.). Dienomis katedroje visada yra besimeldžiančių žmonių.
Jeigu pamaldos vyks ir dieną, adoraciją teks pertraukti. Vis dėlto katedros administratorius žada pasirūpinti nepažeisti bažnytinių ritualų ir prisitaikyti prie tikinčiųjų pageidavimų dėl Mišių už mirusįjį laiko.
Panevėžio laidojimų paslaugų firmų vadovai teigia, kad laidotuvių organizaciniams reikalams esminės įtakos Mišių už velionį laikymo laikas neturės.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
