„Ekrano“ marių paplūdimyje – minios poilsiautojų. Vandenyje – dešimtys besitaškančių mažamečių ir paauglių, tačiau gelbėtojų – nė kvapo. Valdininkų dar birželio pradžioje viešai išsakyti pažadai, kad miesto paplūdimys turės sergėtojus, taip ir liko neištesėti. Šįmet nebuvo nė vienos vasaros dienos, kad į vandenį brendantieji būtų galėję jaustis saugiai.
Svetimo nepastebėtų
Marių paplūdimyje „Sekundė“ lankėsi vakar po pietų. Nors buvo darbo diena, poilsiautojų – net tiršta. Daugiausia – nuo penkerių iki keturiolikos metų vaikų. Jaunieji panevėžiečiai vėsinosi ir dūko vandenyje.
Pakrantėje kaitinosi vyresni paaugliai ir suaugusieji. Kai kurie iš jų ramiai gulėjo, tačiau kiti nerimastingai trypčiojo pakrante ir stengėsi neišleisti iš akių saviškio. Tik profesionalaus gelbėtojo nebuvo nė vieno.
„Sekundė“ užkalbino panevėžietę Jurgitą, kuri stovėdama ant kranto sergėjo savo atžalą.
„Gelbėtojų nemačiau, todėl savo vaiką seku, į kurią pusę plaukia. Gelbėtojai paplūdimyje tikrai būtini – aš saviškį dar galiu sužiūrėti, bet kas pastebės svetimą? Skęstų ir nuskęstų, niekas nepasigestų“, – kalbėjo moteris.
Aštuonmetį sūnų ir keturiolikmetę dukrą į „Ekrano“ marių paplūdimį atlydėjusi Vaida drąsiai užtikrino drauge su atžalomis ateinanti maudytis kiekvieną karštesnę vasaros dieną, tačiau gelbėtojų šįmet neregėjusi nė karto.
Tokiu valdžios abejingumu besistebinti moteris patikino: jeigu gelbėtojai ir buvo, tai veikiausiai iš minios neišsiskyrė nei savo ryškia apranga, nei atributais – gelbėjimo liemenėmis, ratais ar valtimi.
„Mano vaikai jau didesni, tačiau vienų išleisti maudytis nedrįstu. Pati matau, kad čia kasdien be tėvų ateina ir visiškai maži vaikai. Žinoma, kad atsitikus nelaimei atsakomybė kristų ant miesto valdžios pečių, bet jeigu gelbėtojų nėra, vaikais privalo rūpintis tėvai. Dabar kai kurie atokiau nuo vandens deginasi, o jų atžalos nestebimi plaukioja“, – kalbėjo poilsiautoja.
Pasak Vaidos, atsitikus nelaimei ji skęstantįjį ištraukti iš vandens gal ir sugebėtų, nes plaukti moka gana gerai. Tačiau kas suteiktų pirmąją būtiną pagalbą, nežinia.
„Juk žmonės dažniausiai nelaimės minutėmis sutrinka, net nežino, ko griebtis. O tokiu momentu svarbi kiekviena sekundė. Pastebėjusi skęstantįjį tikrai pulčiau jį gelbėti, bet jeigu šalia būtų gelbėtojai, kviesčiau į pagalbą profesionalą“, – sakė panevėžietė.
Besimaudančią vienuolikmetę dukrą stebėjo ir panevėžietis Valentas. Vyriškis „Sekundę“ patikino, kad esant būtinybei bandytų prisiminti dar tarnaujant kariuomenėje įgytas pirmosios pagalbos žinias.
„Iš akių paleisti dukros nedrąsu – žmona kaitinasi, o aš prie kranto stypsau. Būtų daug geriau, kad šalia matytume profesionalius gelbėtojus – žmogų iš vandens traukiantis asmuo turi būti specialiai apmokytas. Valdžia bet jau galėjo paplūdimį aprūpinti gelbėjimo ratais ar valtimi, vis geriau nei nieko“, – teigė poilsiautojas.
Bus kitą savaitę
Už miesto paplūdimius atsakingos Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas dar birželio pradžioje „Sekundę“ tikino: nuo pirmosios vasaros dienos poilsiautojus prižiūrėti paskirta kasmet tą darbą atliekančiai bendrovei „Panevėžio gatvės“.
Tuomet ir bendrovės vadovas Gintaras Petrauskas užtikrino, kad gelbėtojai jau surasti, tik Savivaldybė nedavė raštiško nurodymo sudaryti su jais darbo sutartis.
Tačiau pasirūpinti poilsiaujančių panevėžiečių saugumu miesto valdžia suskubo tik vakar, kai šiuo reikalu ėmė domėtis žiniasklaida.
„Sekundei“ paskambinus G.Petrauskui, jis teigė, kad ką tik iš Savivaldybės sulaukęs pranešimo dėl paslaugos sutarties sudarymo.
Plačiau skaitykite liepos 25 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Pagrindiniame miesto paplūdimyje nėra
nei gelbėtojų, nei pavojingą zoną žyminčių vandens plūdurų.
