Gydyti nuo visų ligų, pasirodo, įmanoma ir neturint
medicininio išsilavinimo. Tuo įsitikino pabandžiusieji įsidarbinti maisto
papildais prekiaujančioje bendrovėje. Vos prieš mėnesį Panevėžyje
pradėjusios kurtis įmonės jau pasijuto apmulkinti ir joje įdarbintieji, ir neva
panacėjos nuo visų ligų ieškoję pirkėjai. Tačiau medicinos specialistai
perspėja: reklamos apie gydomąjį maisto papildų poveikį yra absoliučiai melagingos.
Nežinojo kur veža
„Ekranui“ bankrutavus netekusį darbo panevėžietį sudomino laikraštyje rastas gana miglotas skelbimas: prekybinė įmonė siūlė darbą prekių žinovams, prekių pristatymo rengėjams, vadybininkams, vairuotojams. Paskambinęs duotuoju telefonu vyriškis buvo pakviestas užpildyti anketą. Bedarbiui nušvito viltis – jau tą pačią dieną jam pranešė, kad laimėjo atranką. Buvusiam „ekraniečiui“ vis dėlto įtartina pasirodė, jog jam, ieškančiam vairuotojo darbo, buvo pasiūlyta vadybininko vieta. Kuo teks konkrečiai užsiimti, vyriškiui nebuvo paaiškinta.
Tolesnė įsidarbinimo „Fokseroje“ istorija priminė detektyvą. Jau kitą dieną naujasis darbuotojas, kartu su dar keliais tokiais pačiais naujokais, buvo įsodintas į mašiną. „Galvojau, kad mus į įmonės bazę veža“, – pasakojo panevėžietis. Kokį darbą siūlo „Foksera“, naujokams paaiškėjo tik nuvažiavus į atokų Panevėžio rajono kaimą, kai bendrovės senbuvė iš mašinos ištraukė buteliukų pilną maišelį. Vadinamiesiems vadybininkams buvo liepta vaikštant po kiemus pardavinėti „Vilcacoros“ maisto papildus.
Vaistai nuo visko
Naujokai privalėjo stebėti, kaip dirba jau patyrusieji. Prekiaujama buvo pagal tam tikrą scenarijų. Einama tik į senyvo amžiaus žmonių kiemus. Ten, kur matėsi jaunesnių, platintojai stengėsi neužsukti. Nusižiūrėję galimą pirkėją pradėdavo teirautis apie jo sveikatą. Senukai atsiverdavo: vienas skųsdavosi dideliu kraujo spaudimu, kitas – skaudančiais sąnariais. Platintojai, kaip tikri gelbėtojai, ištraukdavo iš maišelio rudą buteliuką maisto papildų – vaistą nuo daugelio ligų.
„Graudu buvo žiūrėti, kaip iš žmonių paskutinius pinigus išvilioja. Senukai baltus centus skaičiuodavo, kad tik nusipirktų neva visas ligas išgydančių vaistų“, – pasibaisėjo agentų įžūlumu pašnekovas.
Pirmoji darbo diena „Fokseroje“ vyriškiui buvo ir paskutinė. „Nenorėjau toliau į tokį š… klimpti. Neįsivaizduoju, kaip papildus gali pardavinėti medicininio išsilavinimo neturintys ir nieko apie juos nenusimanantys žmonės? Tie buteliukai pardavinėjami be jokių įpakavimų, be instrukcijų. Mums patiems netgi nebuvo paaiškinta, nuo ko tie stebuklingi vaistai. Tiesiog – nuo visko“, – pasakojo vienadienis „Fokseros“ darbuotojas.
Jis teigė girdėjęs, kad bendrovė, apvažiavusi Panevėžio rajoną, ketina su savo platinamomis prekėmis skverbtis į Kupiškį ir Panevėžį.
„Fokseros“ apsilankymą rajono gyventojai gerai prisiminė. Žmonės teigė matę, kad prekybos agentai turėję aplankus neva su firmos pažymėjimais, tačiau jais nesugalvojo pasidomėti nė vienas pirkėjas.
Iš platintojų nusipirkęs buteliuką papildų uliūniškis pasakojo su trimis bendrovės prekybos agentėmis susitikęs tiesiog daugiabučio laiptinėje. Vyriškio moterys lyg tarp kitko pasiteiravo: jūs turbūt neturite problemų su sveikata? „Žinoma, sakau, kad turiu – esu hipertonikas“, – prisiminė pokalbį uliūnietis. Platintojoms pradėjus girti savo prekę vyriškis tikino papildų nusipirkęs tik norėdamas juos parodyti tikriesiems medikams. „Nė negalvoju jų vartoti. Tik įdomu, ką tokio čia pardavė. Keista, kad buteliukas labai lengvai atsisuko – aiškiai matyti, kad jau buvo prasuktas“, – pasakojo pirkėjas. Papildus tiesiog laiptinėje įsigijęs uliūniškis, korespondentei pasiteiravus, ar jam buvo išduotas ir čekis, tik nusijuokė: o kur jūs matėte, kad turguje čekius išdavinėtų – čia gi lygiai tokia pati prekyba!
Išsilavinimo nereikia
Buvęs „ekranietis“ – ne pirmasis pabėgęs įmonės vadybininkas. Supratę, kuo įmonė verčiasi, darbo joje atsisakė jau ne vienas. Tačiau ir pasilikusieji jaučiasi patekę į spąstus. Mėnesiui su „Foksera“ darbo sutartį pasirašiusi moteris papildus platina jau dvi savaites ir nekantriai laukia, kol baigsis jos „lažas“. Darbuotoja neslėpė nė neįsivaizduojanti, kokį gaus atlyginimą – dirbusiajai prieš ją už mėnesį triūso tebuvo sumokėta vos 200 litų.
Įsidarbinti „Fokseroje“ pabandė ir „Sekundės“ korespondentė. Atvykus į įmonės biurą Anykščių gatvėje jame eilės užpildyti anketą laukė jau aštuoni žmonės. Dauguma – jaunimas. Neprisistatęs vyriškis užpildžiusiuosius siuntė į kitą kabinetą pasikalbėti su jo pavaduotoja. Pastangos gauti informacijos apie įmonę buvo nesėkmingos. Užkalbintas, kaip galima suprasti, direktorius, tepaaiškino, kad „Foksera“ jau veikia didžiuosiuose miestuose ir šiuo metu atsidaro savo filialą Panevėžyje. „Mūsų veiklos sritis labai plati: nuo baldų gamybos iki farmacijos“, – tvirtino vyriškis. Suabejojusi, ar neturinti medicininio išsilavinimo galės dirbti farmacijos srityje, korespondentė buvo nuraminta. „Išsilavinimas mums nesvarbus. Jo gali ir visai nebūti. Mes žiūrime tik į žmogaus asmenines savybes. Jei mums tiks, išmokysime“, – patikino įmonės atstovas.
Užpildžius anketą pokalbio metu buvo teiraujamasi, kiek balų pašnekovė vertina savo komunikabilumą. „Anketoje nurodėte, kad jūs neištekėjusi. Ar galėtumėte gatvėje užkalbinti nepažįstamą vyriškį?“ – domėjosi egzaminuotojas. Pagal svarbumą teko surikiuoti karjerą, pinigus ir asmeninį gyvenimą. Vadovui įdomu buvo, kokio legalaus darbo nesutiktų dirbti būsimoji jo pavaldinė. Išgirdęs, kad neviliotų pardavėjos darbas kasoje, paegzaminavo: o jeigu jums duotų 2000 litų atlyginimą, ar sutiktumėte kasoje sėdėti?
Direktorius patikino, kad firmoje galima užsidirbti 600-1500 litų, o daugiau informacijos apie darbą pažadėjo suteikti, jei pretendentė pereis atranką.
Plačiau skaitykite liepos 1 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Panevėžyje darbuotojų kolektyvą renkantys „Fokseros“ atstovai ne tik su korespondentais kategoriškai atsisakė kalbėtis. Informacijos apie bendrovę nepavyksta išpešti ir norintiesiems įsidarbinti.
