Emigracijos iš Lietuvos banga kiekvienais metais po truputį slūgsta, daugėja grįžtančių tautiečių. Tačiau santykis tarp šių skaičių vis dar neigiamas, todėl migracijos problema tebėra skaudi ir aktuali.
Liūdniausia, kad didžiąją dalį išvykstančiųjų sudaro jaunimas. Vyksta ne tik protų, bet ir menininkų nutekėjimas. Jaunuoliai išvyksta svetur kurti sau geresnio rytojaus, o likusieji čia ieško sprendimo būdų, kaip juos susigrąžinti.
Kaip tik šiai temai Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje skirtame renginyje – koncerte-diskusijoje „Jaunųjų talentų sugrįžimai iš Europos kultūros centrų į gimtąjį Panevėžį“ – pakako dėmesio ir emigracijos skauduliui, ir menui.
Publika liko pakerėta R. M. Rilkės dvasia persmelktos koncertinės programos „Grįžtam atgal tuo pačiu keliu“. Juo labiau kad koncertą pradėjo buvusi panevėžietė, dabar Vokietijos Braunšveigo operos teatro solistė Milda Tubelytė. Susirinkusiesiems ji dovanojo nepriekaištingai atliktų Bertoldo Hummelo ir Paulo van Gulinko kūrinių. Mergina šiame renginyje dalyvavo ir praėjusiais metais, tačiau kaip ir pernai, taip ir šiemet neslėpė jaudulio.
Solistei akompanavo koncertmeisterė Loreta Baubilnskienė.
M. Tubelytė baigė Panevėžio konservatoriją, vėliau muzikos mokslus tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgūdžius tobulino pas profesorę Sigutę Stonytę. Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje operos solistė apsigynė magistro laipsnį ir buvo pakviesta dirbti Braunšveigo operos teatre.
Atėjusiesiems pasimėgauti renginiu pasisekė: teko reta galimybė išgirsti R. M. Rilkės poezijos kūrinį „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“ originalo kalba. Šį džiaugsmą publikai suteikė kartu su M. Tubelyte iš Vokietijos atvykęs teatro ir kino aktorius, režisierius, sunkiojo metalo grupės EREMIC vokalistas Raphael Traub.
„Priartėti prie R. M. Rilkės yra ir paprasta, ir sudėtinga. Sudėtinga, nes tai filosofija, o paprasta, nes tai žmogiškoji filosofija“, – taip savo pristatymą apie garsųjį poetą pradėjo Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos lietuvių ir lotynų kalbų mokytoja, Panevėžio miesto tarybos narė Birutė Valkiūnienė.
Ji savo pranešime „Literatūros ir meno erdvė, atvira įvairiomis interpretacijomis“ panevėžiečiams pasakojo apie grįžimo namo svarbą ir grįžimo, kuris galiausiai gali ir neįvykti, reikšmę. „Kai Homeras rašo savo garsiąją „Odisėją“, jis nepasakoja nieko, tik be galo ilgą grįžimo namo istoriją“, – priminė lituanistė.
Čia gera grįžti
Po koncerto vykusi diskusija „Panevėžys – namai, į kuriuos gera grįžti“ kvietė visus renginio dalyvius padėti spręsti emigracijos problemą. Kokiais būdais jaunus, perspektyvius ir talentingus žmones po studijų metų svetur sugrąžinti į gimtąjį miestą? Buvo siūloma ne tik skatinti juos likti čia, bet taip pat kviečiama dalytis užsienyje sukauptais įgūdžiais, patirtimi. Tokiu būdu panevėžiečiai galėtų palaikyti ryšį ir įnešti svarų indėlį į miesto gerovę net būdami svetur.
Diskusijos metu nepamirštas ir paties Panevėžio lankstumo, svetingumo klausimas.
Antrąją renginio dalį vedė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, Bendruomeninių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Daumantas Simėnas. Jis baigęs mokyklą pakėlė sparnus ir išvyko studijuoti politikos mokslų į Notingemo universitetą Anglijoje. Grįžęs į Lietuvą prisijungė prie „Kurk Lietuvai“ projekto.
„Jų tikslas – susigrąžinti nutekėjusius protus. Gaila, kad tai netampa nacionaline politika“, – D. Simėnas apgailestavo, kad šiai programai pratęsti nuspręsta nebeskirti lėšų, nors į Lietuvą per ją grįžo 78 jauni profesionalai.
„Visada svajojau, kad Panevėžyje būtų galima pradėti kažką naujo. Mes kuriame viziją, kaip Panevėžys tampa miestu, kuris protų nutekėjimo srovę pasuka atgal“, – savo mintis dėstė D. Simėnas ir vylėsi, kad ilgainiui bus surasti būdai, kaip susigrąžinti išvykusiuosius.
Pasak jaunimo skyriaus vadovo, norinčiųjų grįžti yra, bet mes nesame tam pasiruošę.
„Manau, kad didžiausia ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos problema yra ta, kad mes nesugebame sukurti sąlygų išsilavinusiems žmonėms“, – teigė jis, pabrėždamas, jog labai svarbu ne tik ilgalaikis, bet ir trumpalaikis jaunųjų talentų sugrįžimas.
„Mes privalome sukurti susitikimo tradiciją, kad žmonės norėtų čia atvažiuoti. Bent vieną kartą per metus“, – samprotavo D. Simėnas. Jo manymu, tai būtų signalas išeiviams, kad jie ir jų idėjos yra visada laukiami.
Kartų skirtumai – kertinis akmuo
Diskusijoje dalyvavo ir projekto „Migruojantys paukščiai“ iniciatorė Jolanta Rimkutė. Moteris pasakojo, kad emigracijos pasekmės ją palietė asmeniškai. To paskatinta ji bandė surasti būdų, kaip išvykusius draugus susigrąžinti.
„Buvo svarbu ne tik susitikti ir pakalbėti apie gyvenimą. Susitikimai leido suprasti, kad išvažiavimas ir problemų matymas iš šalies paaštrina protą. Jų pastabos ir įžvalgos, nesvarbu, kokios srities atstovai jie būtų, visada naudingi“, – sakė J. Rimkutė.
Pasak J. Rimkutės, šiuo metu žmones surinkti nėra taip paprasta. Išvykę kūrybininkai nebepalaiko ryšių su ten esančia lietuvių bendruomene, nes jiems lengva integruotis ir kitoje aplinkoje. Ji teigė, jog būtent dėl šios priežasties sunkiau juos surasti ir paraginti atvykti, nors noro grįžti jie turi.
Projektas „Migruojantys paukščiai“ kasmet pakviečia visus po pasaulį išsibarsčiusius meno srities atstovus trumpam susiburti. Taip jie gali išviešinti savo mintis ir idėjas.
„Migracija padeda Lietuvą atrasti iš naujo. Ne tik savo kraštą, bet ir šalia esantįjį“, – sakė diskusijos dalyvė. Ji skatino plėtoti susitikimo tradiciją, nes būtent čia galima sukurti įdomių minčių.
M. Tubelytė įsitikinusi, kad Panevėžys turi potencialą, tačiau šiandien dar nėra tinkamai pasiruošęs sutikti pargrįžėlių. Miesto senbuviai taip pripratę prie esamos padėties, kad bijo atvykusiųjų siūlomų naujovių.
„Ne tik jaunimas turi rodyti norą grįžti, bet ir čia gyvenantieji turi būti bent kiek lankstesni. Taip mes jaustumėmės labiau laukiami“, – teigė jaunoji operos solistė.
D. Simėnas pabaigė diskusiją vildamasis, kad Panevėžys ras būdų sukurti ryšį su išeiviais, vėliau išaugsiantį į ilgą ir nenutrūkstamą draugystę. „Kurk Lietuvai“ projekto dalyvis įsitikinęs, kad jaunimo organizacijos įkūrimas yra puikus pamatas sėkmingos politikos, kuri skatintų jaunuolius grįžti į gimtąjį miestą, plėtrai.
Danielė PATAPAITĖ
