Panevėžys ruošiasi didžiausiai metų šventei

Panevėžys jau pradeda gyventi didžiausios metų šventės laukimu. Šiemet miesto gimtadienis vyks rugsėjo 11–13 dienomis – savaite vėliau nei įprastai.

Organizatoriai žada ne tik tradicinius renginius, bet ir specialiai miestui kuriamus meno projektus, naujas pramogų erdves bei garsius scenos vardus.

Į 523-iąjį miesto gimtadienį pakviesti „Lemon Joy“, Kastytis Kerbedis, Latvijoje populiari klasikinės muzikos grupė, žiūrovų lauks Aleksandro Špilevojaus spektaklis po atviru dangumi, Monikos Dirsytės performansas, tango pamokos, technologijų pramogos.

Nuo kultūros iki sporto

Aukštaitijos sostinės šiųmečio gimtadienio tema – „523 Panevėžys. Kaip mes!“. Pasak Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Astos Čeponienės, ji pasirinkta siekiant atspindėti miestą ir jo žmones.

„Norime parodyti Panevėžį tokį, koks jis yra šiandien – gražus, kuriantis, švenčiantis, mokantis džiaugtis, kur žmonės gerbia vieni kitus. Šių metų tema pirmiausia yra apie mus, panevėžiečius, todėl programoje daug dėmesio skiriama miesto žmonėms ir jų kuriamai bendrystei. Išlaikome tradicinius gimtadienio akcentus, bet kartu ieškome ir naujų spalvų“, – sako A. Čeponienė.

Pasak jos, miesto gimtadienis kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių – vien pagrindiniame koncerte apsilanko nuo 6 iki 10 tūkst. žiūrovų, panašiai tiek jų dalyvauja ir šventinėje eisenoje. Ne mažiau dalyvių laukiama ir šiais metais.

„Panevėžyje labai gražiai dera sportas ir kultūra, todėl ir šiemet abi sritys papildys šventės programą. Esu tikra, kad ji bus stipri ir įdomi“, – pabrėžia Kultūros ir meno skyriaus vedėja.

Panevėžio kultūros centro direktorės Juditos Kačinskaitės žodžiais, šiųmečio gimtadienio programoje atsispindės įvairios miesto gyvenimo sritys – kultūra, sportas, menas, verslas, švietimas, jaunimo veiklos ir pilietinės iniciatyvos.

„Norime parodyti miestą gyvą, įvairų, atvirą ir kuriamą visų panevėžiečių. Tai kvietimas švęsti ne tik miesto gimtadienį, bet ir žmones, kurie savo darbais, idėjomis ir kasdieniais pasirinkimais kuria Panevėžį“, – sako J. Kačinskaitė.

Pirmą kartą – technologijų erdvė

Vienas šių metų šventės pokyčių – platesnė renginių geografija.

„Veiklos persikels ne tik į pagrindines scenas, bet ir į Senvagę, Laisvės aikštę, Panevėžio kultūros centro erdves bei miesto gatves. Programa ves lankytojus nuo Laisvės aikštės per Vasario 16-osios, J. Urbšio gatves ir joje klegančią mugę iki Kultūros centro, o iš ten – per Senvagę sugrąžins atgal“, – pasakoja direktorė.

Šiemet gimtadienio šventėje žadama naujovių.

Pirmą kartą Senvagės saloje bus įrengta technologijų erdvė, kur lankytojai galės išbandyti virtualios realybės pramogas, dronų simuliacijas bei leistis į technologinę ekspediciją po miestą.

Senvagę papuoš nauji vizualiniai akcentai – burės ir specialiai įrengtos sūpynės.

Jaunimui bus skirta visiškai nauja erdvė „Panevėžys Šėlsta × Panevėžys Racers“, joje susijungs muzika, automobilių kultūra ir aktyvios pramogos.

Programą papildys ir specialiai miesto gimtadieniui kuriami šiuolaikinio meno projektai.

Nuo tango iki performansų

Organizatoriai sako, kad šventės programą kūrė kaip vientisą patirtį, tad išskirti vieną svarbiausią akcentą būtų sudėtinga.

Visgi tarp išskirtinių kultūrinių renginių – Eduardo Gimenezo ir „4 Tango“ pasirodymas, žiūrovai galės ne tik stebėti profesionalus, bet ir patys išmokti pirmųjų argentinietiško tango žingsnių.

Specialiai Panevėžio gimtadieniui kuriamas Monikos Dirsytės performansas bei Aleksandro Špilevojaus spektaklis po atviru dangumi.

„Šie projektai praturtins šventę šiuolaikinio meno, teatro ir muzikos patirtimis, kviesdami miestiečius ir svečius Panevėžį atrasti ne tik per koncertus, bet ir per originalius, išskirtinai šiai šventei parinktus kultūrinius įvykius“, – pabrėžia J. Kačinskaitė.

Eisena – bendrystės tradicija

Viena gražiausių ir laukiamiausių Panevėžio gimtadienio šventės tradicijų jau seniai tapusi šventinė eisena.

Joje kasmet dalyvauja miesto įstaigos, įmonės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, sporto klubai, meno kolektyvai ir aktyvūs panevėžiečiai.

Registracija į eiseną jau vyksta, o susidomėjimas, pasak organizatorių, didžiulis.

Praėjusiais metais eisenoje žygiavo apie 10 tūkstančių panevėžiečių.

„Net juokaujame, kad Panevėžio gimtadienio eisenoje žygiuoja daugiau žmonių nei Klaipėdos jūros šventės eisenoje. Žinoma, tai draugiškas juokas, tačiau jis puikiai atspindi, kiek daug žmonių kasmet nori būti šios tradicijos dalimi“, – šypsosi J. Kačinskaitė.

Eisenos maršrutas išliks toks pat – palei Nevėžio upę.

Pasak Kultūros centro direktorės, atskiros motorizuotos eisenos nebus.

„Meninės išraiškos sprendimai, į kuriuos įtraukiamos transporto priemonės, bus vertinami individualiai, atsižvelgiant į jų meninę idėją, saugumo reikalavimus ir galimybes integruoti jas į bendrą eisenos koncepciją“, – aiškina direktorė.

Pagrindiniame koncerte – žinomi vardai

Jau aiški ir dalis pagrindinio šeštadienio vakaro programos.

Žiūrovų lauks latvių grupė „Dagamba“, grupė „Lemon Joy“, panevėžiečių numylėtinis Kastytis Kerbedis, Panevėžio krepšinio klubo „7bet-Lietkabelis“ rengiamos staigmenos.

Vis dėlto organizatoriai užsimena, kad programa dar gali pasipildyti.

„Neatmetame galimybės, kad žiūrovų lauks ir daugiau malonių staigmenų“, – sako J. Kačinskaitė.

Programa – visoms kartoms

Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis kuriamas visiems.

Penktadienis bus orientuotas į jaunimo kultūrą ir šiuolaikinę muziką, šeštadienis – į šeimas, bendruomenes, kultūrą bei tradicijas, o sekmadienis skirtas sportui ir aktyviam laisvalaikiui.

Veiks kelios teminės scenos – vaikams ir jaunimui, tautiniam menui bei folklorui, alternatyviajai muzikai. Šurmuliuos mugė, vyks edukacijos, spektakliai, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir technologijų pristatymai.

„Šių metų programoje ypatingas dėmesys skiriamas ir Panevėžio menininkams. Džiaugiamės, kad ne vienas žinomas iš Panevėžio kilęs ar su mūsų miestu glaudžiai susijęs kūrėjas noriai prisijungė prie miesto gimtadienio programos. Tai rodo gražų abipusį ryšį – Panevėžys myli ir vertina savo menininkus, o jie myli savo miestą ir visuomet mielai į jį sugrįžta kurti, pristatyti savo darbus ir būti šios šventės dalimi“, – sako J. Kačinskaitė.

Anot jos, sudarant programą atsižvelgta ne tik į ilgametę patirtį. Šiemet buvo atlikta jaunimo apklausa, kokių atlikėjų, veiklų ir formatų jie tikisi miesto gimtadienyje.

Finalas dar lieka paslaptis

Koks šiemet bus šventės finalinis akcentas, organizatoriai kol kas neatskleidžia.

„Jeigu dabar atskleistume, koks bus finalinis miesto gimtadienio akcentas, nebeliktų intrigos. Galime tik pasakyti, kad baigiamasis šventės akcentas šiuo metu dar derinamas, tačiau siekiame, kad jis būtų įsimintinas, sukurtų stiprią emociją ir taptų gražia viso miesto gimtadienio kulminacija“, – sako J. Kačinskaitė.

Biudžetas paaiškės vėliau

Galutinė miesto gimtadienio kaina, pasak organizatorių, dar nėra žinoma – ji paaiškės baigus viešuosius pirkimus ir pasirašius visas sutartis.

„Beveik pusę miesto gimtadienio biudžeto sudaro Savivaldybės lėšos, o likusią dalį – partnerių ir rėmėjų indėlis bei pajamos, gautos už mugės organizavimą“, – teigia Kultūros centro direktorė.

Praėjusiais metais bendras miesto gimtadienio biudžetas nesiekė 200 tūkst. eurų.

„Renginio biudžetą sudaro ne tik meninės programos išlaidos. Didelę jo dalį sudaro scenų, garso ir apšvietimo, LED ekranų ir kitos techninės įrangos nuoma, saugumo užtikrinimas, infrastruktūra, logistika, viešinimas bei kitos organizacinės paslaugos. Pastaraisiais metais šių paslaugų kainos rinkoje yra išaugusios, todėl planuojant šventę tenka vertinti visų paslaugų kainų pokyčius, o ne vien atlikėjų honorarus“, – vardija J. Kačinskaitė.