Ką bendro turi spalvotas seno televizoriaus „Šilelis“ kineskopas, įvairūs stikliniai suvenyrai, užrašų knygelės su gamyklos logotipu ir sena reklama su užrašu „Cukrus duoda jėgos“?
Iš pirmo žvilgsnio – gal nieko. Tačiau kiekvienas toks daiktas gali būti mažytė dėlionės detalė, padedanti atkurti unikalią Panevėžio pramonės istoriją.
Atgimstanti istorija
Būtent tokių istorinių lobių šiuo metu ieško netradicinės parodos „Pagaminta Panevėžyje“ rengėjai – Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ ir kviečia panevėžiečius pasidalyti išsaugotais daiktais, nuotraukomis ar kitais eksponatais, menančiais Panevėžio pramonę ir joje dirbusius žmones.
Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžys vėl kvies į Atviros pramonės savaitgalį, tačiau šiemet jame laukia ir ypatinga naujiena – Panevėžio cukraus fabriko administraciniame pastate duris atvers nauja miesto pramonės istorijai skirta ekspozicija. Šįkart siekiama ne dar vienos tradicinės muziejinės parodos, o kad miesto pramonės istoriją pasakotų tikri daiktai, žmonių prisiminimai ir tai, kas iki šiol išliko panevėžiečių namuose. Parodos organizatoriai intriguoja, kad ji bus interaktyvi, neformali, gyva ir, tikimasi, nuolat besikeičianti.
„Mūsų tikslas – surinkti daiktus iš Panevėžio įmonių nuo 1920 metų. Tai, kas buvo gaminama Panevėžyje, – nuo tekstilės, plastiko, metalo iki kitų gaminių. Tinka ir pakuotės, gaminių pavyzdžiai, panaudoti daiktai, nuotraukos, reklaminiai plakatai – viskas, kas gali atspindėti mūsų miesto pramonę“, – pasakojo Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ turizmo projektų vadovė Rūta Sakalauskienė.
Tai, ko kažkada nesaugojome
Parodos rengėjai patys pradėjo ieškoti istorinių eksponatų, kreipėsi į miesto pramonės įmones. Kai kuriose jų dar galima aptikti daiktų, išlikusių iš ankstesnių dešimtmečių. Tačiau ši paieška atskleidė ir kitą – kiek liūdnesnę – istorijos pusę. Sovietmečiu gamyklose niekas negalvojo, kad po kelių dešimtmečių jų produkcija taps istorine vertybe. Viena gaminių serija būdavo išleidžiama, parduodama, o netrukus ją pakeisdavo kita. Seni daiktai neretai būdavo išmetami, o su jais išnykdavo ir dalis miesto pramonės istorijos.
„Mes susidūrėme su tuo, kad dalis įmonių neišsaugojo savo gaminių, gamintų prieš kelis dešimtmečius. Dėl to labai liūdna – tuomet tikriausiai niekas negalvojo, kad kažkada tai taps istorija“, – sakė R. Sakalauskienė.
Pirmieji eksponatai jau pasiekė Panevėžio plėtros agentūrą. Jais sutiko pasidalyti Stiklo fabriko, „Panevėžio Aurida“ ir kitų gamyklų atstovai bei pavieniai gyventojai. O vienas netikėčiausių radinių parodai atkeliavo iš „Keiskis“ stotelių. Ten atsirado kineskopinis spalvotas televizorius „Šilelis“ – šiems lietuviškiems televizoriams kineskopus gamindavo Panevėžio „Ekranas“. Ir ne bet koks – dar veikiantis. Šis eksponatas parodoje turėtų įgyti dar vieną gyvenimą.
„Mums buvo staigmena, kad spalvotas „Šilelis“ – dar veikiantis. Per šį televizorių planuojame rodyti senus filmus apie pramonę“, – teigė R. Sakalauskienė.
Praeities reliktai
Kaip pasakojo „Panevėžys NOW“ agentūros turizmo projektų vadovė, idėja surengti tokią parodą gimė po vienos moksleivių edukacijos Panevėžio cukraus fabrike. Tada paaiškėjo, kad tai, kas vyresniems žmonėms atrodo savaime suprantama, vaikams jau gali būti sunkiai suvokiama – net tas pats kineskopinis televizorius jaunajai kartai jau atrodo kaip artefaktas.
„Atrodo, penktokai, parodos lankytojai, nežinojo, kas yra kineskopas“, – prisiminė R. Sakalauskienė.
Todėl paroda turėtų tapti savotišku susitikimu tarp skirtingų kartų. Vyresniems ji leis prisiminti savo vaikystę, jaunystę, pirmuosius darbus ar šeimos gyvenimą, o vaikams – pamatyti, kaip atrodė pasaulis, kuriame augo jų tėvai ir seneliai. Bus stengiamasi atkartoti buities elementus, kokia anuomet galėjo būti pramonės darbuotojų, vietos gyventojų namų aplinka.
„Norime priminti ir padėti atrasti senosios pramonės istorijas. Kokioje aplinkoje augo kiek vyresnė karta, kokioje aplinkoje augo jų tėvai. Kokios technologijos buvo tada ir kokios yra dabar. Kad vaikai pažintų, kas yra kineskopas ir kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinio televizoriaus ekrano“, – sakė turizmo projektų vadovė.
Ne tik fabrikai
Tačiau būsimos ekspozicijos rengėjai nori parodyti ne tik tai, ką Panevėžys gamino. Jiems svarbu atskleisti, kaip fabrikai kūrė miesto gyvenimą. Todėl parodoje vietos atsiras ne tik gaminiams, bet ir gamyklų kultūrinio gyvenimo istorijoms. Laukiama nuotraukų, apdovanojimų, garso plokštelių, įrašų, įvairios atributikos, susijusios su įmonėse veikusiais chorais, ansambliais ir kitomis veiklomis. Juk gamyklos anuomet buvo kur kas daugiau nei darbo vietos. Jos tapdavo bendruomenėmis, kultūros židiniais, žmonių susitikimo vietomis. Panevėžio miesto veidą kūrė ne tik fabrikų cechai, bet ir juose dirbę žmonės.
„Ta pati „Ekrano“ gamykla miestui dovanojo dabartinį Kultūros centrą, spirito fabriko įkūrėjas S. Montvila, perstatęs fabriko dirbtuves, įrengė pirmąją miesto teatro salę. Panevėžio pramonė – tai ne tik gamyba, bet ir žmonės, istorija, identitetas. Mums svarbūs ne tik daiktai, bet ir žmonės, stovėję šalia“, – pabrėžė R. Sakalauskienė.
Paroda turėtų tapti ir galimybe prisiminti tas įmones, kurių mieste nebeliko. Panevėžyje jau nebeveikia suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“, siuvykla „Elkada“, Panevėžio mėsos fabrikas, „Sema“, daugiausia žmonių įdarbinęs „Ekranas“ ir daugybė kitų kadaise miesto gyvenime svarbų vaidmenį atlikusių įmonių. Todėl rengėjai nori parodyti ne tik tai, kas išliko, bet ir tai, kas pasikeitė.
„Labai norime parodyti, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius ir kaip viskas keitėsi, transformavosi iki šių dienų“, – sakė R. Sakalauskienė.
Naujoji ekspozicija duris atvers rugsėjo 26-ąją, kai į Panevėžį sugrįš tradicinis Atviros pramonės savaitgalis. Tačiau nauji eksponatai galės joje atsirasti ir jau po oficialaus atidarymo.
„Mums labai įdomu ją rengti. Jau dabar galime sakyti, kad ši paroda bus gyva, kintanti. Ir nemažą jos dalį gali sukurti patys panevėžiečiai.
Tikimės, kad ją papildys vis nauji eksponatai. Galbūt žmonės, apsilankę šioje parodoje, vėliau atneš ir savų istorijų bei eksponatų, kuriuos dar turi išsaugoję savo namuose“, – kalbėjo R. Sakalauskienė.
Daiktus galima padovanoti parodai arba tik paskolinti. Eksponatų laukiama Panevėžio plėtros agentūroje „Panevėžys NOW“ (Kranto g. 25) I–IV 8–17 val., V 8–16 val.
Laukiami ne tik reti ar brangūs eksponatai – vertingi gali būti ir kasdieniai daiktai, kurie primena Panevėžio gamyklas, jų darbuotojus ir miesto gyvenimą.
