Nebegelbėja nė įvaizdis
Metropolio statusą priminti nepamirštančiame Panevėžyje
jaunimas nemato perspektyvų, verslas vegetuoja, gydytojų specialistų paslaugos
sunkiai prieinamos, gatvėse nesaugu, nors kultūros įstaigų pakanka, renginių per
maža, ką veikia „Cido“ arena, žino retas vietinis, viešųjų tualetų Aukštaitijos
sostinėje pasigendama labiau nei muziejų, teatrų, bibliotekų ar švietimo
įstaigų.
Atrodo, kad net kuriamas Panevėžio, kaip žalio miesto, įvaizdis
gyventojų nebeįtikina – net estetiniam miesto vaizdui vietiniai rašo 2,28 balo
iš penkių galimų. Tokie Savivaldybės liepą atliktos miesto įmonių, įstaigų ir
gyventojų apklausos rezultatai –sunkmečiu apėmusio visuotinio nihilizmo pasekmė
ar Aukštaitijos sostinės tikrasis veidas?
Bedarbių siūlo nebemokyti
Kas penktas iš 530 apklaustųjų kaip didžiausią Panevėžio
problema įvardija nedarbą. Šiuo metu maždaug kas devintas Aukštaitijos sostinės
gyventojas – Darbo biržos klientas. Nedarbo lygis mieste siekia 17,2 proc. ir
jau kuris laikas viršija šalies vidurkį. Tačiau dar visai neseniai Panevėžiui
pranašavusieji skurdo simboliu virtusio Didžiasalio likimą, rodos, apsiriko.
Skurdą svarbiausia Panevėžio problema įvardija tik 7,8 proc. apklaustųjų. Už jį
didesne miesto bėda panevėžiečiai laiko emigraciją (16 proc.), mažą darbo
užmokestį (13,6 proc.) ir gyventojų senėjimą (13,2 proc.).
Kas trečias apklausos dalyvis mano, kad geriausias būdas
nedarbui Panevėžyje pažaboti – skatinti verslą subsidijomis, 28,3 proc.
įsitikinę, kad iš nevilties ir sąstingio Aukštaitijos sostinę prikeltų parama
vietinėms iniciatyvoms.
Tačiau Darbo biržos pagalba bedarbiams vertinama gana
skeptiškai. Darbuotojų perkvalifikavimo idėją palaiko 11,3 proc. respondentų, o
bedarbių mokymą, kaip susirasti darbą, veiksmingu laiko tik 3,8 proc.
„Dabar, kai darbo rinkoje apstu patirtį turinčių darbuotojų,
niekas nenori priimti ką tik baigusiųjų persikvalifikavimo mokymus. Tokius
įmonės įdarbina nebent todėl, kad gauna finansinę paramą. Bet galvojant apie
ateitį be bedarbių mokymo neįmanoma“, – pripažįsta Panevėžio darbo biržos
direktorius Juozas Mėlynavičius.
Skęstančio verslo negelbsti
Panevėžį purtant nedarbo karštinei, sąlygas verslui plėsti
mieste panevėžiečiai įvertino tik 2,5 balo iš penkių galimų.
Skeptiškai vertinama ir verslininkams paskata turinčių tapti
Mokslų ir technologijų parko bei Logistikos centro veikla. Jiems apklausos
dalyviai rašė taip pat tik 2,5 balo. Daugiau nei trečdalis respondentų mano, kad
verslą mieste labiausiai įsiūbuotų lengvatų suteikimas besikuriančioms įmonėms
ir mokesčių lengvatos.
Tačiau Panevėžyje verslo paramos ir skatinimo sistema
praktiškai neveikia. Apklaustieji ją įvertino vos 2,1 balo. Mažiau nei trejetą
respondentai suraitė ir specialistams, konsultuojantiems verslo steigimo ar
paramos gavimo klausimais.
Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės
Ramanauskienės tokia apklaustųjų nuomonė nestebina.
„Savivaldybė mums šiais metais teskyrė 7000 Lt. Kad
išsilaikytume, užsidirbtume sau atlyginimus, esame priversti dirbti kaip privati
įstaiga. Nemokamų konsultacijų turėtume teikti daugiau, bet tam nėra galimybių“,
– teigė A.Ramanauskienė.
Pasak jos, šiemet lankytojų centre sumažėjo kone perpus.
Anksčiau įmonės noriai dalyvaudavo visuose organizuojamuose seminaruose, dabar,
A.Ramanauskienės teigimu, renkasi tik privalomus mokymus – darbų saugos ir pan.
„Dar pernai, gavę iš Savivaldybės finansavimą, organizavome
trims grupėms po 20 žmonių mokymus, kaip pradėti verslą. Šiemet tam lėšų
nebeturime. Bet Panevėžyje nėra blogiau nei visoje šalyje“, – įsitikinusi centro
direktorė.
Jos tvirtinimu, visos valstybės problema, kad verslas nėra
skatinamas finansiškai: dar metų pradžioje Ūkio ministerija žadėjo nuo liepos
1-osios įvesti 6000 Lt krepšelį besikuriančioms įmonėms, bet tai liko tik
kalbomis.
Piktina eilės pas medikus
Panevėžyje išplėtotas vaistinių ir privačių medicinos kabinetų
tinklas, tačiau šeimos gydytojų ir specialistų paslaugų prieinamumą daugelis
apklaustųjų vertina prasčiau nei vidutiniškai.
Galimybę laiku patekti pas šeimos gydytoją trims balais iš
penkių galimų įvertino 37,7 proc., dviem – 30,2 proc. respondentų.
Dar blogesnė gydytojų specialistų situacija. Chirurgo,
okulisto, kardiologo ir pan. paslaugų prieinamumą net 41,5 proc. apklausos
dalyvių įvertino vienetui.
Dauguma apklaustųjų tik vidutiniškai – trimis balais – pažymėjo
ir Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties veiklą.
Teisėsaugai – dvejetas
Iš specialiųjų tarnybų didžiausią panevėžiečių pasitikėjimą
pelniusi Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Jai teko 3,75 balo iš penkių galimų.
Kur kas prasčiau vertinamas policijos pareigūnų ir teisėsaugos
darbas.
Saugumas gyvenant Panevėžyje įvertintas vidutiniškai tik 2,7
balo. Dar žemesnį pažymį –2,5 – gyventojai rašė policijai už jos operatyvumą
reaguojant į iškvietimus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viršininko pavaduotojas Mindaugas Ambraziūnas pripažino, kad tokie įvertinimai
jam netikėti.
„Man atrodo, kad gyventojai per kukliai įvertino mūsų darbą.
Ekonominio nuosmukio metu nusikalstamų veikų iš tiesų užfiksuojama daugiau, bet
rezonansinių nusikaltimų, smurtinių ar plėšimo atvejų mažėja. O į įvykius
vykstame įvertinę jų svarbą. Viena, kai mūsų operatyvumą vertina su tuo susidūrę
žmonės, ir kita, jei išvadas daro tik iš kalbų“, – svarstė M.Ambraziūnas.
Mieste veikiančioms prokuratūroms, teismams, advokatams ir
notarams panevėžiečiai irgi nėra atlaidūs. Nė vienos šių institucijų darbas
neįvertintas didesniu nei 2,5 balu.
Reprezentuoja draugai ir giminės
Panevėžys patrauklus, pasirodo, ne dažnai akcentuojama žaluma,
ne išgirtąja „Cido“ arena ir netgi ne tuo, kad turi Lietuvos futbolo čempionę
„Ekrano“ komandą. Daugumai – 39,8 proc. – apklaustųjų Aukštaitijos sostinė
patinka tik todėl, kad joje gyvena draugai ir giminės.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 3 d.
“Sekundėje”
Agnė BALTUTYTĖ
Nuotr. P.Luko Balai krenta. Kuriamas
Panevėžio, kaip žalio miesto, įvaizdis gyventojų nebeįtikina – net estetiniam
miesto vaizdui vietiniai rašo 2,28 balo iš penkių galimų.
