Nusirito į galą
Panevėžyje daugiausia bedarbų, ligonių, o vienam gyventojui,
palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, tenka mažiausiai miesto biudžeto bei
Europos Sąjungos lėšų.
„Veido“ žurnalo sudaromo savivaldybių reitingo sąraše
praėjusiais metais besipuikavusi pirmajame dešimtuke neoficiali Aukštaitijos
sostinė šiemet drastiškai nusirito į galą. Iš 60-ies šalies savivaldybių
Panevėžiui beliko tenkintis 57-a vieta. Blogiau nei panevėžiečiai gyvena tik
Kalvarijos, Pagėgių bei Šalčininkų žmonės.
Nereikia stebėtis, kodėl Panevėžio rajono gyventojai
pareikalavo juos miestiečiais panorusios paversti vicemerės atsistatydinimo.
Pernai reitingo sąraše buvusi 58-a Panevėžio rajono savivaldybė
netgi sunkmečiu sugebėjo aplenkusi panevėžiečius šoktelėti į 33-ią poziciją.
Kone pačiame Lietuvos vidury įsikūrusiam Panevėžiui, kadaise
garsėjusiam savo pramone, dabar gresia virsti kraujuojančia žaizda, kaip netoli
Baltarusijos sienos vegetuojančiam Dievo užmirštam kraštui – Didžiasaliui.
Beveik kas aštuntas panevėžietis bedarbis. Panevėžio darbo
biržoje registruoti 13325 bedarbiai, tai yra 13,3 proc. darbingo amžiaus miesto
gyventojų. Net 56 proc. neturinčiųjų darbo – vyrai.
Vien per rugpjūtį į biržą kreipėsi 1229 darbo ieškantys
panevėžiečiai, kas antras iš jų – kvalifikuotas darbininkas.
Didesnis nedarbo lygis nei Panevėžyje užfiksuotas tik
Druskininkuose (13,8 proc.).
Skurdžiausi ir pasiligoję
Panevėžys pagrįstai gali būti tituluojamas labiausiai
pasiligojusiųjų miestu. Per praėjusius metus vienas panevėžietis vidutiniškai
sirgo daugiau nei penkis kartus. Panevėžio rajono statistinis gyventojas –
keturis kartus.
Sveikiausi pernai pasirodė esantys Kelmės gyventojai. Kelmiškis
per metus sirgo tik porą kartų.
Panevėžyje mažiausiai darbo vietų, daugiausia ligonių, o miesto
biudžetas – skurdžiausias. Vienam panevėžiečiui tenka tik 882 Lt iš Savivaldybės
iždo, kai Panevėžio rajono vienam gyventojui 1126 Lt.
Daugiausia biudžeto lėšų – net 5563 Lt – tenka vienam Neringos
gyventojui. Kodėl neringiškių iždas pilniausias, nesunku paaiškinti. Neringos
savivaldybė – vienintelė, į kurią įvažiuojant reikia mokėti mokestį, nugulantį į
jos biudžetą.
Panevėžys taip pat negali pasigirti sugebėjimu pasinaudoti
Europos Sąjungos parama.
Vienam panevėžiečiui tenka tik 752 Lt ES lėšų. Šioje srityje
vadinamoji Aukštaitijos sostinė gali didžiuotis nebent tuo, kad dar mažiau nei
ji ES lėšų sugebėjo pritraukti Kaunas. Vienam jo gyventojui tenka tik 537 Lt ES
paramos. Daugiausia lėšų vienam gyventojui (net 5563 Lt) pritraukė vėlgi
Neringos savivaldybė.
Greta kolegų panevėžiečių solidžiai atrodo ir Panevėžio
rajonas. Vienam jo gyventojui pernai teko 2525 Lt ES paramos fondų pinigų.
Kaltina Seimą
Dėl to, kad Panevėžys iš pernai užimtos 17-os vietos šiemet
atsidūrė tarp prasčiausiai besiverčiančių savivaldybių, miesto meras Povilas
Vadopolas atsakomybę ragina prisiimti į Seimą panevėžiečių deleguotus
parlamentarus.
Panevėžio savivaldybė, kaip ir kelios kitos didžiosios šalies
savivaldybės, yra laikoma donore – jai paliekama tik 84 proc. Panevėžyje
surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Likusieji 16 proc. atitenka mažesnėms
savivaldybėms, neišgyvenančioms iš savo gyventojų mokamų mokesčių.
P.Vadopolo teigimu, Seimo Panevėžiui nustatyta surinktų
mokesčių dalis yra per maža ir neleidžia Savivaldybei tinkamai vykdyti jai
pavestų funkcijų.
„Nors Seime turime keturis atstovus nuo Panevėžio, tačiau
Vyriausybė, formuodama biudžetą, skyrė keliskart mažiau lėšų vienam Panevėžio
gyventojui nei jų skirta kitiems miestams. Apmaudu, kad Panevėžys finansiškai
nukentėjo, nors vienas iš panevėžiečių į Seimą deleguotų parlamentarų yra Seimo
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas“, – teigė P.Vadopolas.
Vos paskelbus savivaldybių reitingą meras suskubo raštu
kreiptis į Panevėžyje išrinktus Seimo narius, prašydamas tarpininkauti, kad bent
nuo kitų metų Seimas nuo 84 proc. iki 100 proc. padidintų savivaldybei
atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Pasak mero, šiemet tai jau trečias bandymas paveikti šalies
valdžią: prašymais užversti ne tik panevėžiečiams atstovaujantys seimūnai, bet
ir Vyriausybė bei Finansų ministerija.
Skolos baigia pasmaugti
Šiuo metu Panevėžio situacija itin sudėtinga. Per aštuonis šių
metų mėnesius Savivaldybės skolos nuo 3,9 mln. Lt išaugo iki 14,1 mln.Lt.
Miesto vadovai teisinasi, kad smaugiančios skolos didėja
pakilus energinių resursų kainoms, daugėjant socialiai remtinų gyventojų, kasmet
daugiau lėšų reikia paskoloms, paimtoms investiciniams projektams finansuoti,
grąžinti ir palūkanoms mokėti.
Finansinę kilpą miestui veržia pernai duris atvėrusi
nacionalinės svarbos objektu paskelbta „Cido“ arena. Per metus jai išlaikyti
Savivaldybė priversta atseikėti 2,1 mln. Lt. Savivaldybės skolos arenos
valdytojams jau siekia kelis šimtus tūkstančių litų.
Miesto vadovai skaičiuoja, kad Savivaldybė savo funkcijas būtų
pajėgi vykdyti, jei iš valstybės biudžeto būtų gavusi 200 mln. Lt, tačiau
Finansų ministerijos nuomone, tam turi pakakti 108 mln. Lt.
Miesto valdžia aiškina prašiusi bankų laikinai atidėti paskolų
grąžinimo terminus, esą iki minimumo sumažinusi lėšas biudžetinių įstaigų
darbuotojų atlyginimams, prekėms ir paslaugoms pirkti.
Tačiau apie sėdinčiųjų valdžioje etatų mažinimą net
nediskutuojama – kaip ir ekonominio pakilimo metais Panevėžio merui padeda trys
vicemerai.
Nemato dirbančių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas
buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas nesutinka, kad dėl nuskurdusio miesto
atsakomybė turi kristi ant šalies valdžios pečių.
„Ką dabartiniai Panevėžio vadovai padarė, kad gyventojų pajamų
mokesčio būtų surenkama daugiau? Ar pradėjo nors vieną projektą, ar sukūrė naujų
darbo vietų? Panevėžys net perpus mažiau pritraukė Europos Sąjungos paramos nei
Šiaulių savivaldybė. Netgi Pramonės parke jau metus laiko negali darbų pradėti“,
– pabrėžė V.Matuzas.
Seimo nario teigimu, dar jam tebevadovaujant Panevėžiui
tuometei socialdemokratų valdomai Vyriausybei taip pat ne kartą buvo teiktas
prašymas padidinti Panevėžiui atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį,
tačiau jis buvo atmestas.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 21 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Labiausiai vargsta. Blogiau nei
Panevėžyje gyventi tik Kalvarijoje, Pagėgiuose ir
Šalčininkuose.
