Apniko parazitai
Visoje Europoje kaštonų medžius užklupęs parazitas – kaštoninė
keršoji kandelė neaplenkė ir Panevėžio. Dar neprasidėjus rudeniui miesto
parkuose, kiemuose ir skveruose buvo galima pamatyti daug parudavusių ir ne
laiku nukritusių medžių lapų.
Į „Sekundės“ redakciją kreipėsi aplinkai neabejinga
panevėžietė, ji stebėjosi, kad mieste niekas nesirūpina parazitų niokojamais
medžiais. Moteris prieš kelias dienas kreipėsi į Savivaldybę ir pasisiūlė padėti
rinkti lapus, kuriuose gyvena kenkėjai, tačiau negavo jokio atsakymo.
„Kaštonų lapai išberti pūslėmis, o jų viduje gyvena
kirmėliukai.
Skambinau į Panevėžio aplinkos apsaugos departamentą, bet ten
man pasiūlė kreiptis į vieną Savivaldybės darbuotoją. Šį reikalą pajudinau prieš
dvi dienas, Savivaldybėje užsirašė mano duomenis, bet kol kas jokios žinios
nesulaukiau“, – „Sekundei“ pasakojo Alina Tamošiūnienė.
Moteris teigė internete apie kenkėjus suradusi nemažai
informacijos. Lapų surinkimas ir sunaikinimas yra laikomas vienu iš geriausių
kovos būdų su kenkėjais.
Nesunaikinus lapų, kenkėjai po sniegu sėkmingai peržiemoja.
Savo teiginius apie grėsmę kaštonams moteris nesunkiai įrodė, paėmusi vieną
apdžiūvusį lapą ir jį perplėšusi – iš lapo vidaus išlindo nedidelis rudas
kirminas.
Nesulaukė palaikymo
Apie ketinimą rinkti kaštonų lapus ir taip pabandyti išgelbėti
medžius nuo kenkėjų kitąmet moteris paskelbė ir socialiniame tinklalapyje
„Facebook“, tačiau kol kas didelio palaikymo nesulaukė.
Norėdama surasti bendraminčių panevėžietė ėmėsi kabinti
skelbimus ant kaštonų ir tokiu būdu pabandyti sutelkti pagalbininkus.
„Atsirado keletas savanorių, kurie norėtų eiti grėbti lapų, bet
jų nedaug. Žinau, kad vilniečiai ir šiauliečiai aktyviai renka lapus, o
Panevėžys ir Kaunas yra pasyvūs. Mieste kalbėjau su gatvės šlavėja, ji pasakojo,
kad kaštonų, kaip ir kitų medžių, lapai yra vežami į sąvartyną ir ten
išverčiami. Bet jų negalima išmesti, o reikia deginti. Išvežus lapus į sąvartyną
problema nedingsta“, – tikino moteris.
Panevėžietė dažnai bendrauja su savanoriais Šiauliuose, kurie
aktyviai ėmėsi talkininkauti surenkant lapus.
Pasak A.Tamošiūnienės, šiauliečiai jau turi specialias
aikšteles, kur sustatė maišus su lapais ir šiuo metu ieško biokuru kūrenamų
krosnių, kuriose galėtų užkrėstus lapus sudeginti.
Moteris baiminosi, kad jei staiga užeitų šalčiai, daugelis
kaštonų, dėl parazitų per anksti numetę lapus, Panevėžyje nudžiūtų.
Nežino, kaip kovoti
Panevėžio savivaldybė prieš miestą užklupusius kenkėjus yra
bejėgė ir kol kas nežino, kaip šią problemą išspręsti.
„Kalbėjau su Aplinkos ministerijos atstovais, jie teigė, kad
tai yra problema, su kuria Lietuvoje iki šiol nebuvo susidurta. Šį klausimą
reikia spręsti visos šalies mastu. Lapų deginimas yra tik vienas iš būdų kovoti
su kenkėjais ir jo vieno neužteks“, – teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus
vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas.
Ekologijos skyriaus specialistas bendravo su kolegomis
šiauliečiais, šiame mieste lapai pradėti rinkti į vieną vietą, tačiau ir
šiauliečiai kol kas nežino, kaip juos naikins.
„Šiauliai lapus renka į vieną vietą Kairių sąvartyne, bet kol
kas nenusprendė, ką su jais darys. Tokį drėgnų lapų kiekį sudeginti be
specialios įrangos neįmanoma, o tai labai dideli pinigai. Šį klausimą mes
bandysime spręsti ir Panevėžyje“, – teigė V.Mačikėnas.
Specialistas mano, kad jei ateinančią žiemą susiklostys
palankios oro sąlygos, kenkėjų kitą pavasarį gali ir nebelikti.
„Kas laukia ateityje, labai priklauso nuo žiemos. Kitąmet
kenkėjų gali ir nelikti, jeigu bus pakankamai šalta žiema ir pirmiausia prasidės
įšalas, o ne sniegas. Galbūt gamta viską ištaisys“, – vylėsi V.Mačikėnas.
Kitoks galimas scenarijus lauktų, jei žiema prasidėtų gausiu
sniegu. Gali būti, kad parazitai neįšals ir kitąmet jie dar labiau siaubs
kaštonus.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 18 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. PAVOJUS. Kaštono lapus
pažeidžiantys vikšrai, iš kurių vėliau išsirita nedidelis 5 milimetrų dydžio
drugys, gerokai apsunkina medžio augimą.
