Pasiskelbusi ieškosianti būstų iš netvarkingų šeimų paimtiems vaikams, Panevėžio savivaldybė stabdo planus ir viliasi, jog naujos kadencijos Seimas atšauks masinių sovietinių globos namų mažinimo vajų. O trys paaugliai, trūkstant vietų Panevėžyje apgyvendinti globos namuose Kaune, jau trečius metus prašosi sugrąžinami į savo miestą. Kodėl tėvų išduotuosius atstumia ir valdžia?
Valstybinių A. Bandzos globos namų dvylika auklėtinių po šešis jau gyvena išnuomotuose bute ir name. Panevėžio savivaldybė vis dar nesiryžta tokios laimės suteikti savo miesto tėvų atstumtiems vaikams. U.Mikaliūno nuotr.
Dar prieš tris mėnesius pasiskelbusi ieškosianti pirkti arba išnuomoti būstų iš netvarkingų šeimų paimtiems vaikams, Panevėžio savivaldybė parengtąjį projektą įkišo giliai į stalčių ir viliasi, jog naujos kadencijos Seimas atšauks masinių sovietinių globos namų mažinimo vajų.
Tuo metu vaiko teisių gynėjai neslepia, jog Aukštaitijos sostinėje vaikų globos situacija jau kritinė – nėra kur apgyvendinti tėvų neprižiūrimų vaikų.
Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenantys paaugliai du broliai ir jų sesuo trečius metus neprisiprašo sugrąžinami į Panevėžį, kur gyvena visi jų artimieji ir draugai.
„Ko tik vaikai nedaro. Ir protestavo, ir skundėsi, kad pas mus blogai, Panevėžio vaiko teisių tarnyba važiavo tikrinti, kaip jiems čia sekasi. Visuose paaiškinimuose vaikai rašo, kad nori į Panevėžį. Bet niekas nesikeičia“, – „Sekundei“ pasakojo „Atžalyno“ globos namų direktorė Dalia Pajedienė.
Anot jos, 2013-aisiais šie vaikai Kaune apgyvendinti iš didelės bėdos. Panevėžio savivaldybė, neturėdama kur priglausti iš atžalomis pasirūpinti nepajėgiančios mamos paimtų vaikų, pasiprašė į „Atžalyną“. Kaip tik tuomet ten buvo laisvų vietų. Direktorės teigimu, su Panevėžio savivaldybe buvo sutarta, kad vaikai Kaune pagyvens, kol jiems nuolatiniai globėjai atsiras Panevėžyje.
D. Pajedienė tikina tąkart nenumaniusi, kad laikinumas užsitęs trejus metus.
Moka už vaikus
Už kiekvieną globojamą panevėžietį „Atžalyno“ globos namai gauna 651 Eur. Iš jų 499 Eur sumoka Panevėžio savivaldybė, 152 Eur – valstybės tikslinė dotacija, vadinamieji vaiko globos pinigai. Taigi trijų vaikų, prieš jų norą nublokštų į Kauną, išlaikymas Aukštaitijos sostinei iš viso atsieina 1953 Eur.
„Administracijos direktoriui siūliau suskaičiuoti, nejaugi Savivaldybei nebūtų pigiau vaikams išnuomoti būstą ir juos išlaikyti Panevėžyje?“ – stebisi D. Pajedienė.
Anot jos, Panevėžio valdžia, nesugebėdama savo mieste pasirūpinti prieglobsčiu iš šeimos paimtiems vaikams, akivaizdžiai pažeidžia jų interesus
ir teisės aktus, kalbančius, jog vaikas turi gyventi kuo arčiau savo aplinkos.
„Baigiasi mokslo metai ir vėl nežinomybė, kur vaikai leis vasarą. Man tikrai jų gaila. Suprantu, kodėl tie vaikai pikti, nervingi. Panevėžys jiems kvepia. Kaip džiaugėsi ir didžiavosi, kai važiavome į renginį Panevėžio arenoje“, – kalbėjo direktorė.
Tiesa, pernai broliams ir jų sesutei pavyko bent trumpam sugrįžti į savo miestą. Balandį teismo sprendimu vaikai buvo grąžinti motinai. Tačiau jau birželį šioji vaikus atvežusi paliko globos namuose motyvuodama, jog su paaugliais vaikais nebesusitvarkanti.
„Širdis neleido juos kaip šuniukus nuvežti ir palikti prie Panevėžio savivaldybės durų. O dar šioji pasižadėjo problemą spręsti“, – pasakojo direktorė.
Užuot ėmusis spręsti šį reikalą, Panevėžio savivaldybė kreipėsi į teismą, kad būtų atšauktas sprendimas sugrąžinti vaikus motinai ir paprašė juos palikti Kaune.
Apkrautų cemento maišais
„Atžalyno“ globos namai taip pat pereina nuo masinės institucinės vaikų globos prie naujojo modelio, artimesnio namų aplinkai. Pasak D. Pajedienės, Kauno savivaldybė rengiasi pirkti arba nuomoti būstus globotiniams – vaikai gyventų po 6-is, ištisą parą prižiūrimi socialinių darbuotojų. Pagal planą jau šiais metais „Atžalyno“ globos namuose turėjo likti 40 vaikų. Šiuo metu tebėra 60.
D. Pajedienė teigia nesurandanti pateisinimo Aukštaitijos sostinės valdžiai, kurčiai Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenančių dviejų broliai ir jų sesutės prašymams sugrąžinti į Panevėžį, kur gyvena visi jų artimieji ir draugai.
„Planavome, kad dalis vaikų sulaukę pilnametystė išeis, dalį atsiims savivaldybės. Bet jos nejuda“, – sako direktorė.
„Atžalyne“ glaudžiasi ir trys vaikai iš Jonavos bei vienas iš Kaišiadorių. D. Pajedienės nuomone, jų globą dar galima pateisinti, nes šios savivaldybės bent jau priklauso Kauno apskričiai.
„Su Panevėžiu iš pradžių bandžiau kalbėtis, bet pamačiau, kad iš jų pusės geranoriškumo vis mažiau. Dabar jau kas mėnesį nusiunčiu po raginimą pasiimti vaikus. Būtų cemento maišai, tikrai nuvežčiau Panevėžio valdžiai“, – sako direktorė.
Paskutinį atsakymą iš Panevėžio „Atžalynas“ gavo kovo viduryje. Jame Savivaldybė rašo, jog kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prašydami apgyvendinti vaikus A. Bandzos vaikų globos namuose ir jie įrašyti į eilę.
Projektą paslėpė stalčiuje
Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė pripažįsta, jog vaikų globos situacija mieste – kritinė. Anot jos, be trijų Kauno globos namuose laikinai apgyvendintų vaikų yra ir dar keturi, kuriems jau privalo būti nustatyta nuolatinė globa.
A. Grainienė sako negalinti dėl to kreiptis į teismą, nes neatsiranda globos įstaiga, sutinkanti priimti vaikus. Panevėžyje veikiantys valstybiniai A. Bandzos vaikų globos namai jau kurį laiką vengia priimti naujų auklėtinių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kategoriškai pasisako, kad vaikai turi augti ne nuo sovietmečio likusiuose masiniuose globos namuose, o šeimynose.
Panevėžio savivaldybė teturi 14-ios vietų Grupinio gyvenimo namus vaikams Socialinių paslaugų centre. Po tuo pačiu stogu įrengti ir Nakvynės namai benamiams.
Ši įstaiga teikia tik laikino apgyvendinimo paslaugą, tai yra iš šeimų paimti vaikai čia gali glaustis ne ilgiau nei metus.
Panevėžio vicemeras Petras Luomanas siūlo keisti įstaigos aprašą ir Grupinio gyvenimo namuose vaikus įkurdinti iki tol, kol jiems sukaks 18-iolika.
Mero sudaryta darbo grupė dar vasarį baigė parengti projektą dėl buto ar namo pirkimo arba nuomos globotiniams. Tam netgi buvo numatyta iš sutaupytų socialinių pašalpų skirti bent 70–90 tūkst. Eur. Tačiau maždaug pusmetį darbo grupės rengtas projektas, taip ir nepasiekęs galutinės instancijos – miesto Tarybos, atgulė į vicemero stalčių.
Problema – sunkūs vaikai
P. Luomanas neslepia, jog šeimynų po 6 vaikus, prižiūrimus socialinių darbuotojų, idėja jam neatrodo labai patraukli. Jo nuomone, tokį modelį savivaldybėms siūlanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė renkasi politinius dividendus.
„Tas reklaminis globos namų mažinimo vajus, tikimės, praeis. Naujos kadencijos Seimas, Vyriausybė, nauji ministrai gal protingiau į tą pažiūrės. Tokioms šeimynoms steigti reikalingos ne tik didžiulės finansinės sąnaudos. Nupirkti ar išnuomoti butą dar ne viskas. Šešiems vaikams prižiūrėti reikia ne mažiau nei šešių darbuotojų. Jų gi nepaimsi iš Darbo biržos“, – motyvuoja P. Luomanas.
Politiko idėja Grupinio gyvenimo namuose vaikus apgyvendinti ne tik metams, bet ir nuolatos glumina įstaigos darbuotojus.
„Jei įstaiga pradės teikti vaikams ilgalaikę globą, kur tuomet dėsime vaikus, kuriuos reikės paimti iš šeimų kritiniais atvejais ir tuojau pat?“ – abejoja Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė.
Šiuo metu centro Grupinio gyvenimo namuose glaudžiasi 13 vaikų. Pasak A. Žygelienės, net ir tiek jau yra per daug. Pagal šiais metais įsigaliojusius teisės aktus, šeimynoje gali gyventi ne daugiau nei 6 vaikai, jei bent vienas iš jų turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Pavaduotoja pripažįsta: Grupinio gyvenimo namuose iš dabar gyvenančių 13-os vaikų vos keletas neturi tokių bėdų.
„Pirmiausia reikia, kad kiekviena savivaldybė turėtų namus vaikams, turintiems specifinių emocijų ir elgesio sutrikimų, kur su jais dirbtų kvalifikuoti specialistai. Tokių vaikų Lietuvoje daugėja. Ir visai neaišku, ką su jais darysime toliau“, – problemą mato A. Žygelienė.
Globos namai traukiasi
A. Bandzos globos namai šią vasarą numato atidaryti dar dvejus namus arba butus, kuriuose apsigyventų po 6-is vaikus.
Iki 2020 m. panaikinti masinius vaikų globos namus siekianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vasarį pristatė Panevėžyje bendruomeninius. Dvylika A. Bandzos globos namų auklėtinių po šešis apgyvendinti išnuomotuose bute ir name. Su jais pusę dienos dirba socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o likusią paros dalį vaikus prižiūrėti lieka vienas žmogus – socialinio darbuotojo padėjėjas.
A. Bandzos globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė teigia dar negalinti įvertinti, ar naujasis modelis pasiteisinęs. Jos nuomone, išvadas bus galima daryti nebent po metų.
Šiuo metu globos namuose gyvena 91-as auklėtinis. Šią vasarą numatoma atidaryti dar dvejus namus arba butus, kuriuose apsigyventų po 6-is vaikus.
Planuojama, kad iki 2020-ųjų A. Bandzos globos namuose turėtų likti ne daugiau nei 30 vaikų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
