Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, pernai 22,9 mln. Lt socialinių pašalpų išmokėta 9296 miesto šeimoms. 2011 m. 25 mln. Lt paramą gavo 8928 šeimos.
1000 miesto gyventojų teko 89,87 socialinės pašalpos gavėjų (2011 m. – 85,73). Palyginkime su bandyme dalyvaujančiomis savarankiškai socialinę paramą skirstančiomis savivaldybėmis. Akmenės rajone 1000 gyventojų teko 106,13 pašalpos gavėjų (2011 m. – 124,02), Panevėžio rajone – 97,85 (2011 m. – 97,82), Radviliškio rajone – 105,69 (2011 m. – 95,28), Šilalės rajone – 77,01 (2011 m. – 104,69), Raseinių rajone – 80,24 (2011 m. – 86,15).
„Šie skaičiai rodo, kad savarankiškas pašalpų skirstymas ne visada duoda teigiamų rezultatų. Valstybė turėtų ieškoti ir kitų būdų racionaliau, efektyviau naudoti socialinei paramai skiriamas lėšas. Vis dažniau užsimenama apie tai, kad socialinė parama jau nuo 2014 m. taps savarankiškąja savivaldybių funkcija. Panevėžys jau 3 metus kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydamas įvairiais būdais keisti socialinių išmokų skyrimo tvarką.
Kol kas į mūsų siūlymus neatsižvelgta. Šiemet bandysime dar kartą kreiptis ne tik į šias dvi institucijas, bet ir mieste išrinktus Seimo narius, kad mūsų siūlymai būtų apsvarstyti ir išnagrinėti.
Juk tikslą turime vieną – kad socialinę paramą gautų tie, kam jos tikrai reikia“, – sako Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.
Savivaldybė siūlo Piniginės socialinės paramos įstatyme įteisinti nuostatas, skatinančias žmones dirbti: socialinių pašalpų nemokėti darbingo amžiaus darbingiems asmenims, o siūlyti jiems darbo biržos organizuojamus viešuosius darbus; nemokėti pašalpų ir dirbantiesiems su verslo liudijimais.
Socialinę paramą susiejus su viešaisiais darbais, darbingam pašalpos gavėjui po 6 mėnesių paramos teikimo būtų siūloma atidirbti viešuosius darbus įvairiose įstaigose ir organizacijose. Tokiu atveju žmogus dirbtų pagal darbo sutartį su visomis socialinėmis garantijomis, mokėtų pajamų mokestį valstybei, o jo šeimos nariams, jei neužtektų pajamų, būtų teikiama socialinė parama. Toks žmogus negalėtų išvykti į užsienį, dirbti nelegaliai ar užsiimti dar kitokia veikla. Atsisakius viešųjų darbų jam grėstų sankcijos – mažėtų socialinė parama arba jos negautų visai.
Visa tai leistų dalį socialinės paramos lėšų perkelti į viešųjų darbų programą – nereikėtų ieškoti papildomo finansavimo šaltinio. Kadangi visas procesas remtųsi teisės aktais, būtų išvengta teisminių ginčų.
Piniginės socialinės paramos nereikėtų skirti asmenims, dirbantiems su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, jei žmogus daugiau kaip mėnesį teigia, kad pajamų neturi ir nepateikia dokumentų, įrodančių, kad nedirbo, nes sirgo ir pan.
Tarp kitų Savivaldybės siūlymų – piniginę paramą skirti asmenims, registruotiems darbo biržoje ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį (išimtis – ką tik atleistieji iš darbo, dieninių skyrių absolventai ir grįžusieji iš įkalinimo įstaigų). Dabar Savivaldybės patirtis rodo, kad paramą gauna ir, tarkim, užsienyje gyvenantys ir dirbantys, tik atostogų į Lietuvą grįžtantys žmonės.
Taip pat siūloma griežtinti socialinės paramos prašymo pateikimo per atstovą sąlygas. Savivaldybė mato ir daugiau taisytinų dalykų, dėl jų pasirengusi diskutuoti su atsakingomis institucijomis.
Panevėžio miesto savivaldybės inf.
