Tris pastaruosius Panevėžio gimtadienius ir tradiciniais tapusius Baltijos šalių muzikinių fejerverkų festivalius surengusi viešoji įstaiga „Jokastė“ šiemet atsisako juos organizuoti. Verslininkai traukiasi, nes mano, kad Savivaldybė pradėjo žaisti keistus ir galimiems konkurentams palankius žaidimus ir atkakliai siekia, kad miesto gimtadienį reprezentaciniu visose Baltijos šalyse pavertusi įstaiga būtų išstumta iš galimų pretendentų sąrašo. Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai neigia tokius įtarimus – jie pripažįsta, kad atranka vyksta kiek kitaip nei anksčiau, tačiau tikina, kad „Jokastės“ vadovai tapo įvairių gandų įkaitais.
Mato skirtingai
Pernai viešųjų ryšių specialistų į geriausių šalies reprezentacinių renginių penketuką išrinktas Panevėžio tarptautinis muzikinių fejerverkų festivalis traukiasi iš Aukštaitijos sostinės. Tris festivalius per pastaruosius miesto gimtadienius surengusi viešoji įstaiga „Jokastė“ žada jį pasiūlyti kitiems didmiesčiams, nes jaučiasi patekusi į Savivaldybės biurokratų nemalonę.
Šiemet „Jokastė“ vienintelė dalyvavo konkurse surengti pag-rindinę miesto šventę – gimtadienį.
Tačiau, pasak projekto autorių, Kultūros ir meno projektų vertinimo komisija iš esmės ignoravo jų darbą.
Maža to, praėjus septynioms dienoms, kai buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, Kultūros ir meno skyrius daugeliui netikėtai ėmė ir paskelbė pakartotinį konkursą. Situacija dar labiau įkaito, kai ir anksčiau Savivaldybėje sklandžiusios kalbos, kad šiemet net ir tobuliausias „Jokastės“ projektas neturi galimybės laimėti konkursą, tapo dar garsesnės.
„Mes girdėjome, kad viena merui artima ir jam patarinėjanti valdininkė privačiuose pokalbiuose tvirtino, kad „Jokastei“ parašius net idealiausią projektą, bus pasirinktas kitas laimėtojas – valdininkai jau nusprendę trūks plyš šiemet neleisti mums laimėti konkurso, – „Verslo vartams“ sakė „Jokastės“ rinkodaros direktorius Darius Simėnas. – Kodėl sklinda tokios kalbos? Nežinau.
Bet neatmetu tikimybės, kad Savivaldybės valdininkai ir kai kurie politikai iš tiesų jau žino, kas rengs šių metų miesto gimtadienį.“
Tokias prielaidas tos komisijos pirmininkas vicemeras Kastytis Vainauskas atmeta ir vadina absoliučia neteisybe. Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pataria „Jokastės“ vadovams netikėti gandais ir iš anksto nepanikuoti, kad nebuvo vertinami jų projektai.
„Iki gimtadienio dar labai daug laiko, o ir pirmas konkursas buvo paskelbtas kaip niekada anksti. Tai daroma sąmoningai siekiant pritraukti kuo daugiau idėjų ir pretendentų rengti visoms metų šventėms – ne tik gimtadieniui, – paaiškino L.Krasauskienė. – Nesvarstėme ne tik „Jokastės“
darbo, bet ir daug kitų dalyvių projektų,
skirtų kitoms metų šventėms. Manau, kad patyrusių organizatorių reakcija
neadekvati situacijai.“
Pasigedo padorumo ir
etikos
„Jokastės“ rinkodaros direktoriaus nuomone, reakcija į susiklosčiusią situaciją yra labai normali. O raginantieji įstaigą dalyvauti pakartotiniame konkurse turėtų suprasti, kad vienam žaidėjui lošti pokerį atviromis kortomis su tais, kurie jų nerodo, būtų absurdas.
„Mūsų projektas jau tapo beveik viešas, nes apie jį gali sužinoti visi galimi mūsų konkurentai. Kad bus skelbiamas pakartotinis konkursas, pirmame rate užsiminta nebuvo. Ir aš labai norėčiau rašyti projektą, ant stalo jau turėdamas konkurentų, – tikino D.Simėnas. – Jei Savivaldybė vylėsi pritraukti daugiau konkurso dalyvių, būtų logiškiausia paskelbti konkursą spalį (kaip ir buvo padaryta), o galutinį terminą numatyti priėmus biudžetą.“
Tačiau pirmo konkurso rezultatai buvo svarbūs ir dėl kitko. Jie iš esmės patvirtino „Jokastės“ vadovų girdėtus gandus, kad 2007 metų gimtadienis buvo paskutinis, kai šventę buvo leista organizuoti šiai įstaigai.
„Tai buvo lyg lakmuso popierėlis, jis parodė: kalbos, kad mes nepageidaujami, yra ne be pagrindo, – mano D.Simėnas. – Viskas atrodytų kitaip, jeigu mūsų projektą būtų arba supeikę, arba pakvietę mus derėtis – aptarti mūsų pageidaujamos iš Savivaldybės sumos gimtadieniui.“
Pasak D.Simėno, „Jokastė“ projekte įvertino infliaciją, ekonominę šalies situaciją ir tai, kad pramogų rinka per praėjusius metus ypač pabrango. „Paprašėme daugiau, nei visada skirdavo Savivaldybė, nes norėjome išlaikyti aukštą Panevėžio gimtadienio lygį“, – teigė verslininkas.
Rėmėjai skaičiuoja centus
Tai, kas įvyko šiemet, pasak „Jokastės“ vieno iš vadovų, prasidėjo dar prieš dvejus metus, kai jų viešoji įstaiga antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą miesto gimtadieniui surengti.
„Jau tada atsirado „žinančiųjų“, kad mes konkursus laimime nesąžiningai. Neva „stogą“ turime Savivaldybėje, – pasakojo D.Simėnas. – Mano brolis iš tiesų dirba Savivaldybės vyriausiuoju kultūros specialistu, bet negi dėl to, kad „Jokastė“ dalyvauja Savivaldybės konkursuose, jis turi išeiti iš darbo ar aš turėčiau atsisakyti verslo? Be to, kai balsuojama už mūsų projektus, brolis visada protokoliškai nusišalina nuo savo, kaip komisijos nario, pareigų.“
Tačiau kai „Jokastė“ pernai pavasarį laimėjo trečią konkursą iš eilės, tokių šnekų dar padaugėjo.
„Laimime ne tik dėl to, kad gerai dirbame, bet ir todėl, kad bent jau pastaruosius dvejus metus, beje, kaip ir šiemet, neatsiranda norinčiųjų konkuruoti su mumis. Spėju, kad, įvertinę verslo riziką ir Savivaldybės galimybes, daugelis potencialių mūsų konkurentų atsisako minčių imtis labai sunkaus, gana rizikingo ir atsakingo darbo, – svarsto D.Simėnas. – Surengti miesto gimtadienį pernai kainavo beveik 280 tūkstančių litų, Savivaldybė renginiui skyrė vos 94 tūkstančius litų. Likusi suma rėmėjų arba, tiksliau, tų, kuriuos organizatoriai įtikino reklamuoti savo verslą šventėje.“
Tauragės savivaldybė 2007 metų jubiliejiniam gimtadieniui švęsti išleido 300 tūkstančių litų.
Šiemet, kai šalies ekonomikai gresia perkaitimas, infliacija kopia milžiniškais žingsniais, o įmonės bando išlikti rinkoje mažindamos savo pelną, rasti rėmėjų, anot pašnekovo, bus dar sunkiau.
Ir dėl to, kad sklando jau beveik oficiali informacija, jog gimtadienio šventė gali būti patikėta teatro režisieriui konservatoriui Juliui Dautartui, ir tam bus reikalingi tų pačių rėmėjų pinigai. Režisierius, jeigu pritars miesto Taryba, pasirengęs statyti spektaklį, kuriame pagrindinius vaidmenis atliktų tie patys politikai. Tikėtina, kad spektaklis ir pakeis visų panevėžiečių pamėgtą tarptautinį muzikinių fejerverkų festivalį.
Festivaliui ieškos naujo
savininko
„Nuoširdžiai linkiu kolegoms, rengsiantiems šių metų gimtadienio šventę, sėkmės, nes darbas laukia labai sunkus. Mūsų firmai šis praradimas nebus ypač didelė netektis, nes 70–80 procentų pajamų mes gauname teikdami renginių organizatoriaus paslaugas privatiems klientams. Tarp jų – ir tiems patiems miesto gimtadienio rėmėjams, – sako D.Simėnas. – Dalyvauti viename su Savivaldybe projekte mums buvo įdomu dėl masto, be to, ir svarbu – organizuodami tokius renginius, kaupiame neįkainojamą patirtį.“ Pasitraukdama iš kovos dėl teisės surengti 505-ąjį Panevėžio gimtadienį, „Jokastė“ nežada atsisakyti savo „kūdikio“ – tarptautinio muzikinių fejerverkų festivalio.
„Gali būti, kad jau šiemet šį festivalį surengsime kitame mieste. Pernelyg daug dirbome, kad atsisakytume tokios galimybės“, – tvirtino D.Simėnas.
Pernai Druskininkuose vykusiame ryšių su visuomene ir įvaizdžio kūrimo seminare, surengtame savivaldybių ir apskričių specialistams, Vidaus reikalų ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas, lektorius Arūnas Malinovskis teigė, kad Panevėžys turi renginį, kuris pristato ne tik miestą, bet ir visą šalį.
„Niekada nedrįsau net pagalvoti, kad kada nors specialiai važiuosiu į Panevėžio gimtadienį. Tarptautinis muzikinių fejerverkų festivalis traukia žmones iš visų Baltijos šalių, ir tai pavyzdys, kaip galima sukurti miestui tokį patrauklų įvaizdį, – sakė jis. – Visagino kantri muzikos festivalis, Druskininkų teatro šventė, Birštono ir Kauno džiazo ir Panevėžio fejerverkų festivalis – puikūs patrauklaus įvaizdžio kūrimo pavyzdžiai.“
Turi negerų nuojautų
„Jeigu „Jokastė“ iš tiesų traukiasi iš konkurso, Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno projektų vertinimo komisijai gali iškilti problemų. Vargu ar dar atsiras norinčiųjų ir galinčiųjų surengti aukšto lygio miesto gimtadienį, – pripažino Panevėžio vicemeras ir komisijos pirmininkas Kastytis Vainauskas. – Tačiau minėtos priežastys, dėl ko traukiasi iš konkurso ši įstaiga, neegzistuoja. Absoliuti neteisybė, kad konkursas fiktyvus, nes neva jau nuspręsta, kas rengs šventę.“
Komisijos pirmininko teigimu, pirmasis konkursas buvo skelbtas pasitikrinti, kiek tų norinčiųjų surengti šventę yra. Didžiausią miesto metų renginį organizuoti ir vėl pasišovė tik „Jokastė“.
Tik šįkart, anot K.Vainausko, „Jokastė“ pažeidė konkurso sąlygas ir vietoj vieno parengė du projektus.
„Mes galime išrinkti tik vieną projektą nugalėtoją, o ne du. „Jokastė“, jeigu siektų dalyvauti pakartotiniame konkurse, turėtų parašyti vieną projektą, – aiškino K.Vainauskas. – Tikiuosi, kad jie taip ir padarys.“
Tačiau D.Simėnas mano, kad jokių konkurso sąlygų „Jokastė“ nepažeidė.
„Konkursas neriboja pateikiamų projektų skaičiaus. Juolab kad kiekvienais metais prie mūsų didžiojo gimtadienio projekto komisija prijungdavo ir keletą smulkesniųjų“, – tvirtina D.Simėnas.
Miesto vicemeras teigia suprantąs verslininkų norą anksčiau pradėti rengtis miesto gimtadieniui, tačiau tikina, kad Savivaldybė skubėti negali ir dėl nepatvirtinto 2008-ųjų Panevėžio biudžeto.
Aplinka – pavydas
Visiškai kitaip nei Savivaldybės kultūros ir meno projektų vertinimo komisijos pirmininkas „Jokastės“ galimybes dalyvauti pakartotiniame konkurse mato Panevėžio kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
„Jokastės“ projektas automatiškai perkeliamas į pakartotinį konkursą, nes jis nebuvo atmestas. Aišku, jeigu jie neatsiims paraiškos, – sakė vedėja. – Daugelis projektų kitoms šventėms surengti nebuvo vertinami pirmame konkurse, kaip ir „Jokastės“. Todėl šios įstaigos pozicija nėra adekvati esamai situacijai.“
„Jokastės“ projektas, anot „Verslo vartų“ pašnekovės, buvo apsvarstytas, buvo išklausyti projekto rengėjų argumentai, kodėl parengti du projektai.
„Užduoties skelbti konkurso nugalėtoją ar sprendimo atmesti projektą komisija sau nebuvo iškėlusi, – tvirtino L.Krasauskienė. – Tam buvo dvi priežastys – dar nepatvirtintas miesto biudžetas ir nežinoma suma, kurią politikai skirs gimtadieniui. Be to, dar labai daug laiko iki gimtadienio, tad iš karto dar prieš pirmą konkursą buvo apsispręsta neskubėti ir pasistengti pritraukti daugiau idėjų.“ Dėl ko atsitiko taip, kad vienas iš realiausių ir laiko patikrintų pretendentų traukiasi iš kovos jai vos tik prasidėjus, Kultūros ir meno skyriaus vedėja sako nežinanti ir galinti tik spėlioti.
„Kultūra ir menas – tokia sritis, kai prasidėjus Savivaldybės skelbiamų projektų svarstymams ir dar anksčiau ypač kunkuliuoja aistros, sklando apkalbos ir gandai, daug nepatenkintųjų ir pavyduolių, – neslepia L.Krasauskienė. – Kasmet daug pavydo. Pavydi ir tie, kurie patys nedalyvauja projekte. Pavydi net tada, kai kokį konkursą laimi vienintelis konkurso dalyvis.“
Spaudimo netoleruos
Ne kartą L.Krasauskienei teko girdėti komisijai mestus kaltinimus, kad konkursus per dažnai laimi „Jokastė“.
„O kaip ji gali nebūti nugalėtoja, jeigu konkurse neatsirasdavo nė vieno konkurento, o jos projektai būdavo svarūs? – klausė L.Krasauskienė. – Laimi vietiniai verslininkai – blogai, negerai, kai laimi ir renginių organizatoriai iš kitų miestų. Visiems neįtiksi.“
Kultūros ir meno skyriaus vedėja mano, kad „Jokastės“ pasitraukimas gali reikšti, jog 505-asis miesto gimtadienis nebus toks šaunus kaip buvę pastarieji.
„Jeigu „Jokastė“ pasitrauks iš konkurso, tikrai neapsidžiaugsiu, nes įstaiga dirbo profesionaliai, – sakė L.Krasauskienė. – Dalis organizatorių, jų konkurentų, be abejonės, apsidžiaugs, nes pasitraukus stipriam konkurentui jiems atsiras daugiau galimybių laimėti konkursą.“
Nėra, anot pašnekovės, motyvo kviesti derybų šią įstaiga ar aiškinti, kodėl prireikė antro konkurso. Ir ypač dabar, kai „Jokastės“ užimta pozicija, pasak jos, panėšėja į spaudimą komisijai.
Viešosios įstaigos teiginius, kad Savivaldybėje jau nuspręsta, kas rengs 505-ąjį Panevėžio gimtadienį, L.Krasauskienė ir įvardija gandais. Tačiau pripažįsta, kad ji nebūtinai privalo ir gali viską žinoti, kas vyksta užkulisiuose, ar nugirsti, kas ką šneka.
„Galiu jus patikinti – nėra jokio nugalėtojo. Ir apskritai tik dabar iš jūsų išgirdau tą gandą, – tvirtino L.Krasauskienė. – Aišku, yra tikimybė, kad aš ne viską žinau.“
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. iš „Sek.“ arch. Pernai įvaizdžio kūrimo ir viešųjų
ryšių specialistai Panevėžio tarptautinį muzikinių fejerverkų festivalį
pripažino vienu iš geriausiai reprezentuojančiu ne tik miestą, bet ir visą šalį.
Panašu, kad šiemet Panevėžyje jau neišvysime šio renginio.
