Į Panevėžį ateina naujas investuotojas. Miesto pramoninėje teritorijoje, Bliūdžių kaimo link, keliolikos hektarų teritorijoje planuojama statyti žaliojo vandenilio ir sintetinio metano gamyklą.
Aukštaitijos sostinę gamyklai, kurioje naudojant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą elektros energiją bus gaminamos žaliojo vandenilio ir sintetinio metano dujos, nusižiūrėjo Airijoje registruota bendrovė.
Ji daugiau nei du dešimtmečius plėtoja didelio masto saulės, vėjo ir hidroenergetikos projektus Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje.
Šalia gamyklos taip pat planuojama statyti viešąjį vandenilio pildymo punktą ir greitojo įkrovimo stotį sunkvežimiams ir autobusams bei jiems eksploatuoti reikalingą infrastruktūrą.
Tarptautinio vamzdyno dalis
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, investuotojai, ieškodami potencialios vietos tokiai gamyklai, vertino visą Lietuvos geografinę padėtį.
Vienas svarbiausių argumentų – būsima vandenilio infrastruktūra.
Lietuva numatoma kaip svarbi grandis planuojamame Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriuje – tarptautiniame vamzdyne, kuris ateityje turėtų sujungti Suomiją, Baltijos šalis ir Vokietiją.
Ši vandenilio trasa eis visai šalia Panevėžio.
Be to, nusižiūrėtoje vietoje, kur turėtų iškilti naujoji gamykla, jau yra visa kita reikalinga infrastruktūra: elektros pajėgumai ir vanduo.
„Visi šie faktoriai tikriausiai ir nulėmė pasirinkimą“, – aiškino J. Leipus.
Anot jo, nors panašūs projektai jau vystomi Klaipėdoje ir planuojami Vilniuje, Panevėžio projektas galėtų tapti reikšminga Lietuvos vandenilio gamybos grandimi.
Statys dviem etapais
Gamyklos teritorija apimtų apie 14 hektarų miesto pakraštyje, tarp Pramonės gatvės ir Bliūdžių kaimo.
Pirmuoju etapu numatoma įrengti iki 20 MW galios elektrolizės įrenginius, iki 10 MW galios sintetinio metano gamybos pajėgumus, viešąjį vandenilio pildymo punktą, greitojo įkrovimo stotį sunkiajam transportui bei tam reikalingą infrastruktūrą.
Pagamintas žaliasis vandenilis būtų naudojamas pildymo punkte ir tiekiamas vartotojams automobilių transportu, o sintetinis metanas būtų perduodamas į netoliese esantį gamtinių dujų tinklą.
Antruoju plėtros etapu pajėgumai būtų didinami iki 100 MW, o ilgainiui, kai Lietuvoje bus įrengta vandenilio dujų perdavimo vamzdynais infrastruktūra, žadama įdiegti papildomus elektrolizės pajėgumus ir bendras elektrolizės įrenginių elektros galios lygis galėtų pasiekti iki 380 MW. Tuomet didžioji dalis Panevėžyje pagaminto vandenilio būtų tiekiama į būsimą tarptautinį vandenilio koridorių.
Elektrolizės įrenginiuose planuojama pagaminti iki 63 tūkst. tonų žaliojo vandenilio per metus, o sintetinio metano gamyba galėtų siekti beveik 40 tūkst. tonų per metus.
Reikės aukštos kvalifikacijos inžinierių
Pasak J. Leipaus, naujojoje gamykloje didžioji dalis procesų būtų automatizuota. Tad daug naujų darbo vietų joje nereikia tikėtis.
Tokiai gamyklai reikės itin aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų.
Visgi, pasak J. Leipaus, šių investicijų naudą Panevėžys pajustų ne tik tiesiogiai kuriamomis darbo vietomis.
Miesto plėtros skyriaus vadovo nuomone, toks naujas verslas duotų postūmį augti transporto, logistikos, energetikos ir pramonės paslaugų sektoriams.
„Tai būtų ne tik naujos investicijos, bet ir visiškai naujas sektorius Panevėžiui. Tiesiogiai gamykloje darbo vietų gal ir nebūtų daug, tačiau atsirastų prielaidos kurtis verslams, susijusiems su vandenilio technologijomis ar šių produktų naudojimu“, – sako J. Leipus.
Ateities degalai
Žaliasis vandenilis laikomas viena svarbiausių alternatyvų siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Skirtingai nei vadinamasis pilkasis ar juodasis vandenilis, jis gaminamas naudojant elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių.
Tai ypač aktualu Lietuvai, kur sparčiai daugėja saulės ir vėjo elektrinių.
Pasak J. Leipaus, energetikos sistemoje vis dažniau susidaro situacijos, kai pagaminama daugiau elektros energijos, nei tuo metu sunaudojama.
Vandenilis gali tapti viena efektyviausių priemonių perteklinę energiją sukaupti ir panaudoti vėliau.
„Jeigu nėra galimybės šios energijos kaupti, vandenilis yra viena efektyviausių priemonių, kaip ją išsaugoti ir paversti kita energijos rūšimi su mažais kaštais“, – aiškina J. Leipus.
Be to, ateityje tokio vandenilio poreikis augs transporto sektoriuje.
„Tai būtų ne tik naujos investicijos, bet ir visiškai naujas sektorius Panevėžiui.“
J. Leipus
Pagal Europos alternatyvių degalų infrastruktūros reikalavimus, nuo 2030 metų kas 200 kilometrų turės veikti vandenilio degalinės, pritaikytos tiek lengvajam, tiek sunkiajam transportui. Panevėžyje planuojamas viešasis vandenilio pildymo punktas galėtų tapti vienu pirmųjų žingsnių Lietuvoje vystant tokią infrastruktūrą.
J. Leipaus teigimu, taip pat svarstoma įrengti atliekinės šilumos saugojimo ir tiekimo į Panevėžio centralizuotos šilumos tinklus infrastruktūrą.
„Atliekinė šilumos energija pakankamai žemos temperatūros, tad ją reikėtų sušildyti tiek, kad būtų galima tiekti į gyventojų namus ar gamybines įmones. Šis klausimas dar bus sprendžiamas“, – sakė J. Leipus.
Žada naudą miesto verslams
Be to, elektrolizės metu pagamintas deguonis, įrengus atitinkamą infrastruktūrą ir specialias saugyklas, vamzdynais galės būti tiekiamas kitoms greta esančioms pramonės įmonėms ar kitiems vartotojams.
„Buvo kalbama ir su „Panevėžio stiklu“, kuris galėtų būti vienas iš naujosios gamyklos resursų vartotojų. Tikime, kad Panevėžyje atsirastų ir jau veikiančių, ir naujų įmonių, kurios galėtų vartoti vandenilio pramonės sektoriaus žaliavas“, – teigė J. Leipus.
Ne mažiau klausimų kelia ir vandens poreikis.
Žaliojo vandenilio gamybai jo reikės nemažai, tačiau bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ jau įvertino turimus pajėgumus – jų turėtų pakakti.
Pasak J. Leipaus, skaičiuojama, kad išaugus vandens suvartojimui, iš to laimėtų visi vartotojai.
„Jeigu vandens suvartojimas, dabartiniais skaičiavimais, išaugtų apie 5 proc., atitinkamai visiems vartotojams kaina galėtų būti šiek tiek mažesnė. Dabar tai prielaidos, bet jos turėtų reikšmę ilguoju laikotarpiu“, – tvirtino Miesto plėtros skyriaus vedėjas.
Anot jo, Panevėžys turi galimybę įžengti į sektorių, kuris artimiausiais dešimtmečiais gali tapti svarbia Europos energetikos ir transporto ateities dalimi. Vandenilis, išgaunamas aplinkai draugišku būdu, gali tapti netolimos ateities pasirinkimu.
„Vandeniliu jau yra varomas viešasis transportas, privatūs automobiliai. Man pačiam teko lankytis Taline, kur viena taksi įmonė įsigijusi tik vandeniliu varomus automobilius. Tai aplinkai labai draugiškas transportas“, – kalbėjo J. Leipus.
Kol kas gamyklos statytojai atlieka būtinus parengiamuosius darbus, tarp jų – poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Pradėti statybos darbus planuojama jau 2028-aisiais, o pati gamykla turėtų pradėti veikti dar po metų.
„Investuotojai iš eilės planuoja visus žingsnius, kurie reikalingi įgyvendinti tokiam dideliam projektui. Viliamės, kad atsiradus tokiam investuotojui ilgainiui atsiras ir daugiau verslų, kurie vienaip ar kitaip papildytų naująją gamyklą“, – sako J. Leipus.
