Šilti ir sausi orai vilioja į lauką pasidžiaugti gražiu rudeniu, tačiau užterštumas kietosiomis dalelėmis, kurios nusėda kvėpavimo takuose ir plaučiuose, viršija leistiną normą.
Panevėžio centre, Sirupio gatvėje, veikianti stacionari oro taršos matavimo stotelė spalio 24-ąją užfiksavo didesnę aplinkos taršą – 65 mikrogramus, o maksimalus leistinas kietųjų dalelių kiekis aplinkos ore yra 50 mikrogramų.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Vildos Bajoriūnienės, nors mieste užterštumas dažniausiai fiksuojamas žiemą ir pavasarį, tačiau prasidėjęs šildymo sezonas ir nusistovėję šilti ir be vėjo orai lėmė, kad kietųjų dalelių koncentracija viršijo leistinas maksimalias užterštumo ribas.
„Jeigu orai, kaip pranašauja sinoptikai, išsilaikys panašūs, tai užterštumas mieste bus dar tikrai kelias dienas. Prasidėjo kūrenimo sezonas, būna, kad individualių namų savininkai kūrena ir nerūšiuotas šiukšles, o kai nėra vėjo, teršalai negali išsisklaidyti“, – priežastis įvardijo V.Bajoriūnienė.
Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Vaidas Mačikėnas kalbėjo, kad taršos rodikliai mieste nuolat svyruoja. Didžiausias užterštumas būna naktį ir ryte, vėliau mažėja.
„Pirmadienį apie 22 val. oro taršos stotis užfiksavo net 130 mikrogramų kietųjų dalelių, antradienio naktį buvo apie 73 mikrogramai. Kadangi oras gana šiltas, tai žmonės krosnis užsikuria tik vakare, natūralu, kad tuo metu būna didžiausia koncentracija“, – kalbėjo V.Mačikėnas.
Pasak jo, nuolat yra organizuojami reidai, per juos tikrinama, ar žmonės nekūrena šiukšlių ir kitų pavojingų atliekų. Gyventojai dabar taupo, kita vertus, trūksta ir sąmoningumo.
„Mažindami taršą vasarą plauname gatves, o rudenį ir žiemą nelįsime į gyvenamuosius namus ir netikrinsime, ką žmonės deda į savo krosnis. Gauname pranešimų, kad kažkas degina plastiką, senus baldus ar vadinamuosius bambalius, bet nematome, kaip juos kiša į krosnį, taigi ir negalime nubausti kaltininkų. Įtariam, kad panevėžiečių dėl nedidelės kainos pamėgti baltarusiškų durpių briketai irgi didina oro užterštumą“, – teigė Ekologijos skyriaus specialistas.
Anot jo, dažnas net nesusimąsto, kad degindamas plastiką ar kitas atliekas ne taupo, o kenkia ne tik aplinkinių sveikatai, bet ir sau. Deginant plastiką ir namų apyvokos daiktus į aplinką išsiskiriančios medžiagos sukelia vėžines ligas, genetinius pakitimus, elgesio sutrikimus, hormonų disbalansą.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 metų, nėščios moterys, vyresnio amžiaus asmenys. Saugotis reikėtų ir sergantiesiems astma, kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.
Taip pat rekomenduojama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidaryti orlaidžių, langų.
„Pirmieji apsinuodijimo požymiai yra galvos svaigimas, čiaudulys, gleivinės dirginimas, pykinimas, lėtinių ligų paūmėjimas. Dažnas nepajus jokių požymių, tačiau kietosios dalelės niekur nedingsta – jos kaupiasi plaučiuose“, – paaiškino V.Bajoriūnienė.
Vadovaujantis Higienos norma, negalima lauke vykdyti kūno kultūros pratybų, vesti lopšelių-darželių vaikų į kiemą. Švietimo įstaigos pačios turi sekti oro užterštumo svyravimus ir atsižvelgdamos į visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijas organizuoti veiklą lauke.
Pagal priimtą Aplinkos oro apsaugos įstatymą savivaldybės turi užtikrinti, kad per kalendorinius metus nebūtų daugiau kaip 35 dienų, kai užterštumo normos ribos viršijamos, antraip gresia baudos.
Panevėžio mieste šiais metais tokių jau buvo 14. Pasak V.Mačikėno, jeigu bus šalta ir nevėjuota, dienų, kai užterštumas bus didesnis, nei leidžia normos, sulauksime ir daugiau.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
