Į miesto pakraštį iškeliamos Panevėžio jaunimo mokyklos patalpose Ramygalos gatvėje nuo rugsėjo 1-osios steigiamas Atvirasis jaunimo centras.
G. LEIKOS nuotr.
Nauja erdvė bus skirta visam miesto ir rajono jaunimui nuo 14-os iki 29-erių metų, ypač – mažiau aktyviam, nedalyvaujančiam jokioje užklasinėje veikloje, iš socialinės rizikos aplinkos.
Teigiama, kad centre savo veiklomis galės užsiimti įvairios jaunimo organizacijos, klubai, savo patalpų neturinčios neformaliosios jaunimo grupės, taip pat ateiti jaunuoliai, neturintys, kur praleisti laisvalaikio ar net nežinantys, kokia veikla juos sudomintų.
AJC jaunuoliams bus sudaryta galimybė dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose arba tiesiog bendrauti, klausytis muzikos ir net pasigaminti valgyti. Prireikus čia jie gaus ir psichologo pagalbą.
Centras bus dar viena įstaiga, išlaikoma iš Panevėžio savivaldybės biudžeto. Jame bus įsteigti 3,5 etato – direktoriaus, jaunimo darbuotojo bei po pusę etato buhalterio ir valytojo. Šių metų keturiems mėnesiams (rugsėjo – gruodžio) AJC išlaikyti Savivaldybė numačiusi skirti apie 18 tūkst. Eur. O per pirmuosius jo veiklos metus – 47 555 Eur, iš jų etatams – per 33 tūkst. Eur.
Vienas iš AJC steigimo iniciatorių miesto Tarybos narys Daumantas Simėnas teigia, jog įstaiga privalės ieškoti ir alternatyvių finansavimo šaltinių, o ateityje dalį etatų išlaikyti iš projektinės veiklos.
Skaičiuojama, kad per metus Panevėžys netenka vidutiniškai 750 jaunuolių. Nuo 2010 -ųjų Aukštaitijos sostinėje 14-29 metų jaunimo sumažėjo 4500.
Tikimasi, kad Panevėžio AJC taps traukos vieta bent 400 lankytojų.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 31-as atvirasis jaunimo centras ir 174-ios atvirosios jaunimo erdvės. Juos lanko apie keliasdešimt tūkstančių jaunuolių.
Departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas pripažįsta, jog Lietuvoje jaunimo užimtumo statistika apgailėtina. Įvairioje veikloje – nevyriausybinių organizacijų ir kitoje dalyvauja apie 30-32 proc. šalies jaunimo iki 29-erių metų. Vokietijoje užimtų jaunuolių dalis sudaro apie 80 proc., Vakarų Europoje apie 50 proc.
„Kol kas Lietuvoje nei nevyriausybinės organizacijos yra įgalios užsiimti darbu su jaunimu, nei biudžetinės įstaigos. Pastarųjų steigėjos savivaldybės dažniau kelia klausimą dėl jų ekonominio efektyvumo, etatų skaičiaus ir kitų išlaidų, o jaunimo užimtumo problemą nustumia į šalį“, – teigia J. Meldžiukas.
Anot jo, mokslinis tyrimas, atliktas 2012-aisiais, atskleidė, kad laiku į aktyvią veiklą neįtrauktas jaunimas Lietuvai atsieina apie 5 mlrd. Lt.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
