Panevėžio bedarbių minia šiemet gerokai skiriasi nuo tos, kuri lankėsi Darbo biržoje ankstesniais metais. Akivaizdu, kad vidutinis statistinis bedarbis „paseno“, „pakeitė“ lytį ir gyvenimo būdą. Iš statistikos duomenų sukurtas Aukštaitijos darbo biržos klientas nuo 2000-ųjų atsikratė alkoholio priklausomybės, nebenori būti veltėdžiu ir valstybės išlaikytiniu. Šiuo metu Panevėžyje lengviausiai darbo gali gauti kvalifikuoti samdiniai iki 40 metų. Nors skelbiama, kad užimtumo svarstyklės mieste vėl krypsta ne vyrų naudai, kol kas moterys sudaro 60 procentų visų bedarbių. Darbo jėgos paklausa Panevėžyje šiemet sumažėjo net 22 procentais.
Pensijos nebelaukia
„Naujas statistinis panevėžietis bedarbis – vidurinį išsilavinimą turinti penkiasdešimtmetė moteris, kuri labai nori įsidarbinti. Priešlaikinės pensijos trokšta tik nedaugelis pas mus užsiregistravusiųjų, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. – Panevėžio bedarbiai sensta, tačiau kitaip, nei galima būtų tikėtis, nori dirbti.“
Vyresnių žmonių Darbo biržoje padaugėjo, nors šiemet gerokai sumažėjo jų įsidarbinimo galimybės. Darbo jėgos paklausa Panevėžyje nuo metų pradžios krito 22 procentais. Be to, net 27 procentai vyresnių nei 50 metų bedarbių neturi profesinės kvalifikacijos. Jų konkurencingumą riboja ir bendrųjų gebėjimų stoka, sveikata.
Dar pernai vidutinis statistinis Panevėžio bedarbis svajojo apie pensiją ir nenorėjo girdėti jokių darbo pasiūlymų. 2007 metais Darbo biržoje daugiausia buvo užsiregistravusių 40–48 metų vidurinį išsilavinimą turinčių moterų.
Prieš 6–7 metus dažniausiai biržos duris varstė 30–40 metų profesinį išsilavinimą turintys vyrai. Anuomet darbo neturėjo apie 15 tūkstančių panevėžiečių, iš jų 65 procentai buvo stipriosios lyties atstovai. Atsigaunant ekonomikai ir vis daugiau vyrų susirandant darbą statistinis panevėžietis bedarbis buvo stikliuko nevengiantis žmogus.
Manoma, kad Panevėžio jaunimui kelią į Darbo biržą užtvėrė nuo 2003-iųjų iki praėjusių metų vasaros sparčiai augusi šalies ekonomika. Dalis jaunimo tapo darbo emigrantais. Statistikų skaičiavimais, svetur uždarbiauti vis dar išvykę apie 14 tūkst. panevėžiečių. Kai kurie jų turi vos kelių klasių išsilavinimą. Jaunimas ir dabar sudaro du trečdalius į Darbo biržą besikreipiančių visų žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų.
Vyrų paklausa mažėja
2008-ųjų pirmasis pusmetis parodė, kad Panevėžio darbo rinkos tendencijos visiškai kitokios nei buvo pastaruosius metus: darbo jėgos pasiūla vėl pradėjo augti, o laisvų darbo vietų nuolat mažėja. Net 27 procentais krito nekvalifikuoto darbo paklausa.
Šiuo metu Panevėžyje darbo oficialiai ieško 4110 žmonių, iš jų 2473 – bedarbiai. Nedarbo lygis nuo metų pradžios išaugo 1 procentu – iki 5,6 procento.
„Kol kas oficialių bedarbių daugėja dėl vienos pagrindinės priežasties – labai didelė darbuotojų kaita paslaugų įmonėse. Beveik visi nauji bedarbiai buvusio darbo yra atsisakę savo noru“, – sakė A.Biguzienė.
Bedarbių šią vasarą gerokai daugiau nei praėjusiąją ir dėl to, kad statybų rinka taip ir neatsigavo. Oficiali statybininkų paklausa sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
Darbo rinkos specialistai pripažįsta, kad statybininkų poreikis mažėja dėl didėjančios įtampos šalies nekilnojamojo turto rinkoje ir brangstančių statybinių medžiagų.
Dėl mažėjančių statybų apimčių šalies sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje į Panevėžio apskritį grįžta vis daugiau statybininkų, todėl sparčiai auga konkurencija ir mažėja paklausa.
„Pastaraisiais metais augant ekonomikai
vyriškos darbo jėgos paklausa augo, todėl du kartus dažniau biržoje buvo galima
sutikti moterį. Dabar tendencijos kitos – ekonomikos krizė sveria užimtumo
svarstykles ne vyrų naudai, – teigė A.Biguzienė. – Tiesa, kol kas moterų
bedarbių daugiau, tačiau darbo vietų ir vyrams, ir moterims jau siūloma vienodai.“
Šiuo metu Panevėžio darbo biržoje užregistruota vos 150 laisvų darbo vietų, arba beveik tris kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Ateitis miglota
Tų laisvų darbo vietų gali likti dar mažiau, nes artimiausiu metu Panevėžio darbo biržos klientų gretas papildys apie 600 bankrutavusios bendrovės „Lino audiniai“ darbuotojai.
Tikėtina, kad iki metų pabaigos dėl augančios infliacijos, gamybos sąnaudų ir kitų priežasčių daugelis Panevėžio įmonių susiverš diržus ir tai bus daroma mažinant darbo jėgos poreikį.
Be to, Panevėžyje vis dar gausu ir tokių žmonių, kuriems niekas neketina mokėti net minimalų darbo atlygį. Taip yra dėl to, kad jų darbas nesukuria minimalų atlygį viršijančios pridėtinės vertės. Todėl tokiems tenka dirbti tik padienį ir dažnai nelegalų darbą. Ekonomikos krizė smogs ir per jų kišenes.
Yra ir gerų ženklų Panevėžio darbo rinkoje. Jau netrukus turi pradėti veikti Panevėžio logistikos ir pramonės parkas (PLPP). Daugiau nei 36 milijonų litų investicija miestui turėtų sukurti nuo 1000 iki 2000 darbo vietų. PLPP atsiras vakarinėje miesto dalyje, šalia tarptautinės magistralės „Via Baltica“ aplinkkelio ir geležinkelio linijos. Todėl šiuo projektu domisi ir žinomi užsienio investuotojai, jie ieško plyno lauko investicijoms suformuotų sklypų su reikiama infrastruktūra. Šalia būsimo pramonės parko žemių įsigijo ir užsienio bendrovės.
Vis dėlto yra nerimo, kad dėl bendros situacijos pasaulio ekonomikoje investuotojai gali neskubėti į Panevėžį. Jeigu taip atsitiks, 2009–2010 metais mūsų miesto darbo rinkos gali laukti sunkiausi po 1997–2000 metų išbandymai.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Nekilnojamojo turto
projektų plėtotojams mažinant investicijų sparčiai krenta statybininkų paklausa.
Vis daugiau vyrų Panevėžyje pasijunta nereikalingi darbo rinkai. Jei išliks
tokios tendencijos, statybininkai prie Darbo biržos stoviniuos kaip prieš 5–7
metus.
