Antstolių kontoros skelbia, kad nuo rudens pradžios Panevėžyje sparčiai pradėjo daugėti skolininkų. Dažniausiai į antstolius kreipiasi įmonės, negalinčios atgauti pinigų už suteiktas paslaugas kitoms įmonėms ir lizingo bendrovėms. Kalbėdami apie verslo problemas skolų išieškotojai sako pastebintys nerimą keliančią tendenciją – įmonės skolininkės negali atiduoti skolų laiku, nes pačios turi skolininkų. Atsiskaitymai tarp tokių savotiškų skolininkų yra visiškai užstrigę, todėl atsiradus vienam vykdomajam raštui dėl skolos, kaipmat ant antstolių stalo atsiranda dar keli su pirmąja byla susiję teismo sprendimai. Lizingo bendrovių situacija yra kur kas banalesnė – žmonės nebegali grąžinti kreditų, paimtų buitinei ir biuro technikai įsigyti, nes ir bendrovės, teikiančios kreditus, ir skolinęsi žmonės pervertino savo galimybes.
Skolos vystosi ratais
Panevėžio miesto ir rajono įmonių finansinių problemų mastas, anot antstolių, pradėjo ryškėti prieš mėnesį. Nuo spalio pabaigos vykdomieji teismo raštai išieškoti skolas iš juridinių asmenų plūstelėjo iki šiol nematytu srautu.
„Buvo šioks toks skolininkų skaičiaus padidėjimas vasarą, bet rudenį – jų lyg būtų užderėję, – sako antstolis Andrius Bespalovas. – Ypač tai pasakytina apie smulkias ir vidutines įmones. Ieškinių padaugėjo trečdaliu.“
Dažniausiai įmonių skolos siekia keliolika tūkstančių litų, tačiau neretai kreditoriai atneša teismo sprendimus išieškoti ir keliasdešimt tūkstančių litų. Pagal turimus vykdomuosius raštus, anot A.Bespalovo, aiškiai matyti, kad daugiausia nemokių įmonių yra statybos rinkoje. Antra pagal dydį skolininkų grupė – prekybininkai, kurie didmenininkams negrąžina pinigų už paimtas prekes.
Panevėžio antstoliai dar vasarą manė, kad skolininkų trejetuke ne paskutinės bus ir transporto bendrovės. Tačiau prognozės, kad transportininkai vieni pirmųjų pasismaugs skolų kilpose, nepasitvirtino.
Naujosios krizės pagimdyti skolininkai ir pačių skolų išieškojimo ypatumai menkai kuo skiriasi nuo tų, kurie buvo atsiradę 1998–2000 metais, kai šalį negailestingai purtė dėl Rusijos finansų krizės užklupusi ekonominė karštinė.
„Kaip ir tikėjomės, ėmė formuotis uždari skolininkų ratai, kai įmonės neišgali viena kitai susimokėti už paslaugas ar prekes. Yra atvejų, kai įmonė tampa mūsų klientu dėl to, kad su ja neatsiskaito valstybė, – sako A.Bespalovas. – Šiuo metu turime per 3000 vykdomųjų raštų.“
Verslininkai – dirglesni
Lyginant 1998-ųjų ir 2008-ųjų krizes matyti, kad dabartiniai kreditoriai atrodo kur kas labiau įsitempę ir suirzę nei anuomet. Antstoliai mato kelias šio skirtumo priežastis.
„Visu pirma, anuomet smulkios ir vidutinės įmonės neturėjo tiek skolų. Neturėjo tokių didelių įsipareigojimų kaip fiziniai asmenys ir patys įmonių savininkai. Augant ekonomikai augo norai geriau gyventi, o dabar tenka mokėti didelę kainą, – sako A.Bespalovas. – Trečia, tada masinės informavimo priemonės santūriau trimitavo apie krizę – dabar panika sėjama plačiai ir galbūt pernelyg neatsakingai.“
Per prievartą partnerių kreditorėmis tapusių įmonių savininkai skambina antstoliams ir prašo tikrinti visus finansinius gandus, susijusius su jiems skolingomis įmonėmis. Kiti tikisi atgauti pinigus praėjus vos dviem trims dienoms po to, kai antstoliai gauna vykdomuosius raštus „prispausti“ jų skolininką.
„Tikriname visus pranešimus, kurie gali būti susiję su skolininko finansais. Tačiau pagreitinti paties skolos išieškojimo proceso negalime, nes yra įstatymo numatyta tvarka, kaip tai reikia daryti“, –teigia antstolis.
Į bankrotus stūmė ir
artimieji
Vis daugiau ir lizingo bendrovių blogų kreditų. Palyginti su praėjusiais metais, lizingo bendrovėms skolingų asmenų Panevėžyje ir rajone padaugėjo beveik 20 procentų. Antstoliai mano, kad tai tik ledkalnio viršūnė, nes kol kas skolų daugiausiai neišgali atiduoti mažas pajamas gaunantieji. Dažniausiai už minėtas prekes yra skolingi 40–45 metų žmonės.
„Kol kas mūsų klientai – žemesniam socialiniam sluoksniui priklausantys panevėžiečiai. Tikėtina, kad netrukus prie jų gali prisidėti darbo netekę vidutiniokai, – nelinksmą prognozę skelbia antstolis A.Bespalovas. – Šiuo metu didžioji dalis mums perduotų bylų yra susijusios su skolininkais, kurie neišgali išmokėti kreditų, paimtų pirkti buitinei ir biuro technikai.“
Antstoliams lizingo bendrovių atiduoti klientai neretai skundžiasi nukentėję dėl savo patiklumo ar kreditų rinkos neišmanymo. Maistui vargu ar pakankamai uždirbančių klientų, kurie yra skolingi už metro įstrižainės skystųjų kristalų televizorių ar milžinišką šaldytuvą, anot antstolių, tikrai netrūksta. Dažnas iš tokių yra skolingas lizingo bendrovėms kelis kreditus.
„Tikrai, žiūrint į klientą ir į jo darbovietes, dažnai kyla mintis, kodėl lizingo bendrovė jam davė kreditą prabangos prekei, – sako A.Bespalovas. – Tokie žmonės verkia, kad pirko prekę už honorarą nepažįstamiems asmenims. Tarp jų yra ir pensininkų. Beje, kai kuriuos iš pastarųjų yra „pakišę“ ne svetimi žmonės, o artimieji. Tenka pabūti nuodėmklausiais.“
Plačiau skaitykite gruodžio 1 d.
„Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Maistui vargu ar pakankamai pinigų uždirbančių klientų, kurie yra
skolingi už metro įstrižainės skystųjų kristalų televizorių, netrūksta.
