Panevėžyje nerūkymo zonomis paskelbtų daugiabučių artėja link pusantro šimto.
Rugpjūtį Savivaldybė sulaukė neįprastai daug gyventojų prašymų jų daugiabučiui suteikti šį statusą.
Tokiais tapo net dar devyni namai.
Tačiau nubaustų rūkalių šiemet – vos vienas.
Daugėja nerūkančiųjų
Nuo 2021 metų daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose draudžiama rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Jam tereikia kreiptis į Savivaldybę su prašymu ir daugiabutis bus paskelbtas nerūkymo zona.
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus duomenimis, šiuo metu Aukštaitijos sostinėje jau yra 139 daugiabučiai, gavę tokį statusą.
Skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, pastaruoju metu panevėžiečiai itin aktyvūs – vien per rugpjūtį gauti net devyni prašymai dėl nerūkymo zonų paskelbimo. Įprastai jų būna du ar trys per mėnesį, o kartais ir nė vieno.
„Devyni prašymai per mėnesį tikrai daug. Veikiausiai tai susiję su vasara, kai žmonės gyvena pradarę langus, o kaimynams rūkant balkonuose, per langus, rūkalų kvapas labiau erzina. Kai orai šaltesni, tokio nepasitenkinimo mažiau“, – svarsto T. Martinaitis.
Jo manymu, ir 139 daugiabučiai ne rūkymo zonos mieste, kuriame iš viso apie 750 daugiabučių, yra nemažai.
Pričiupti – rimtas darbas
Visgi užfiksuoti pažeidimą ir nubausti rūkalių sudėtinga. Pasak T. Martinaičio, neužtenka pranešti, kad kaimynas nepaiso draudimo ir rūko savo balkone – reikia pateikti to įrodymus: nufotografuoti, nufilmuoti, kad aiškiai būtų matoma, kurio buto balkone rūkoma. Kuo daugiau informacijos pateikiama, tuo geriau.
„Jeigu nufotografuota tik išlindusi ranka ir net neaišku, iš kurio buto, netinka“, – paaiškino vedėjas.
Šiemet nubaustas tik vienas panevėžietis, rūkęs daugiabučio, kuris paskelbtas nerūkymo zona, balkone. Pernai tokių pažeidėjų nenustatyta nė vieno. Tiesa, baudos nėra didelės. Jei rūkalius užklumpamas dar kartą, jis kloja nuo 20 iki 90 eurų. O baudžiamas pirmą sykį atsiperka sumažinta perpus bauda – 10 eurų.
Pasak T. Martinaičio, dėl rūkančių kaimynų Savivaldybė negauna daug skundų.
Vedėjas svarsto, kad rūkantieji greičiausiai atsižvelgia į draudimą ir pasirenka kitas vietas dūmui užtraukti.
Nerūkymo zonos statusas namui suteikiamas ne visam laikui.
Praėjus ne mažiau kaip pusmečiui nuo prašymo pateikimo, Savivaldybė tikrina, ar jo autorius tebegyvena tame daugiabutyje. Per pastaruosius kelerius metus nerūkymo zonos statusas panaikintas vienuolikai miesto daugiabučių.
Skundų nesulaukė
Keturių daugiabučių namų bendrijoms Panevėžyje vadovaujanti Lina Petkūnienė pasakoja, kad vienas iš jos prižiūrimų namų – Durpyno g. 4 – jau ne pirmus metus yra paskelbtas nerūkymo zona.
Kai namas prieš keletą metų pirmą kartą buvo paskelbtas nerūkymo zona, bendrijos pirmininkė iš Savivaldybės gavo apie tai informaciją ir nurodymą gerai matomoje vietoje iškabinti atitinkamus ženklus.
Tiesa, po kelerių metų draudimas buvo panaikintas. Tačiau vienam gyventojui vėl kreipusis į miesto Savivaldybę, namas dar kartą paskelbtas nerūkymo zona.
L. Petkūnienė sako, kad dėl tokio sprendimo gyventojų nepasitenkinimo nesulaukė.
„Namas nerūkymo zona tikrai ne pirmus metus. Per tą laiką buvo ne vienas susirinkimas, ir tokių gyventojų, kurie skųstųsi, sakytų, kokia čia nesąmonė ir panašiai, nebuvo“, – teigia ji.
Pirmininkė taip pat nėra sulaukusi skundų, kad kas nors namo teritorijoje vis dar rūkytų. Jos manymu, tam įtakos gali turėti ir šio daugiabučio gyventojų amžius.
„Galbūt čia daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Jie gražiau, kaimyniškiau sutaria ir, matyt, išeina parūkyti į lauką“, – svarsto L. Petkūnienė.
Vis dėlto vien „nerūkymo zonos“ etiketė, jos manymu, nebūtinai pakeičia visų įpročius.
Tad neatmeta, kad kai kurie ir toliau rūko ten, kur draudžiama, tik stengiasi būti mažiau pastebimi – galbūt pasislėpę balkone ar atsitraukę nuo praviro lango.
Apie galimybę savo namą paskelbti nerūkymo zona jau teiravosi ir kito L. Petkūnienės vadovaujamo daugiabučio gyventojai.
„Kaip tik vakar kalbėjomės apie tai. Išaiškinau, kad turi kreiptis į Savivaldybę. Ji tikrai nepraneša, kas kreipiasi, viskas anonimiška“, – pasakoja bendrijos pirmininkė.
Tačiau, jos tvirtinimu, gyventojai neretai nedrįsta imtis iniciatyvos patys – galbūt baiminasi susipykti su kaimynais.
„Nelabai jie patys nori kreiptis“, – sako L. Petkūnienė.
Ne mažiau keblus ir pats kontrolės klausimas. Jei norima nubausti nerūkymo zonos reikalavimų nesilaikantį žmogų, reikia turėti įrodymų.
Ir čia daugiabučio bendrijos pirmininkui prasideda ne pati maloniausia užduotis.
„Gyventojai įsivaizduoja, kad pirmininkas tuos įrodymus kaups. Aš juk nestoviu po balkonu ir nežinau, kada ir kas rūko. Jie patys turi filmuoti, užfiksuoti, kas rūkė, o tai sudėtinga. Per balkoną persisvėręs irgi nenufotografuosi“, – kalbėjo L. Petkūnienė.
Vieta rūkyti – namui per didelė prabanga
L. Petkūnienė sako pati nerūkanti ir nenorinti, kad tai darytų kiti.
Vis dėlto, jos manymu, paskelbus daugiabutį nerūkymo zona, gyventojams turėtų būti pasiūlyta ir alternatyva – vieta, kur rūkantieji galėtų tai daryti nepažeisdami draudimo ir netrukdydami aplinkiniams.
Juk ne visuose kiemuose rūkaliams paprasta rasti tinkamą vietą. Vienur šalia yra vaikų darželis, kitur – žaidimų aikštelė ar žmonių mėgstama poilsio erdvė.
Įrengti specialią vietą rūkaliams daugiabučio kieme, pasak bendrijos pirmininkės, nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, jos vadovaujamame name apie tokią galimybę net nesvarstyta.
„Norint įrengti pavėsinę, reikėtų projekto. Žemė ne mūsų – valstybinė. Kainuotų didelius pinigus“, – tvirtina L. Petkūnienė.
Be to, ji abejoja, ar tokiai idėjai pritartų nerūkantys gyventojai. Juk daugiabučiuose netrūksta darbų, kuriems reikia pinigų – lūžta vamzdynai, būtina remontuoti bendrojo naudojimo erdves ir spręsti kitas kur kas aktualesnes problemas.
Vis dėlto, L. Petkūnienės manymu, sprendžiant rūkymo klausimą reikėtų ieškoti kompromiso.
„Galvoju, kad jei kažkas kažkur uždraudžia, kažkas turėtų būti. Gal tokie dalykai galėtų būti keleriems namams ir Savivaldybė galėtų prisidėti? Visgi rūkyti yra legalu. Cigaretės pardavinėjamos legaliai“, – svarsto ji.
